Lietuvos herbo Vyčio kilmė
Apie Lietuvos herbo Vyčio kilmę yra rašę daug autorių, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nesuformavo. Reprezentatyviausia ir labiausiai paplitusi yra heraldiko Edmundo Rimšos nuomonė, kad Vytis yra suheraldintas raito valdovo atvaizdas, atkeliavęs iš valdovų antspaudų. Šią nuomonę reikėtų patikslinti.

Paroda, skirta Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms
2021 m. rugpjūčio 4 d. minėjome vieno ryškiausių lietuvių ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Juozo Lukšos-Daumanto 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Koks yra Mažosios Lietuvos istorijos naratyvas?
Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangintina lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo vadinama Mažąja arba Prūsų Lietuva, remiant Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui Brandenburgiečiui, 1547 m. užgimė pirmoji lietuviška knyga – „Katekizmas“ („Catechismusa prasty szadei“), parašyta talentingo Karaliaučiaus universiteto teologijos studento Martyno Mažvydo, kurį į Karaliaučių pasikvietė pats kunigaikštis Albrechtas.

Planuojama išleisti knygą, per kurią prabyla skaudi praeitis
Noriu pristatyti Lietuvos visuomenei  ir Amerikos lietuvių bendruomenei planuojamą išleisti knygą  „Raudonos aguonos tarp bėgių. Gedimino Klimavičiaus prisiminimai“. Laikraštis „Draugas“ (redaktorė Ramunė Lapas) išspausdino birželio mėn. 12 dieną (2021 m. nr. 46 ) mano rašytą straipsnį ir pavadino „Iš tremties vagonų matė ir raudonas aguonas.  Dar negirdėti tremtinio liudijimai“.  Esu labai dėkinga redakcijai. 

Kelionę po Lietuvą pradeda paroda pristatanti JAV ir Lietuvos draugystės simbolį – Sumner Welles deklaraciją
2021 metų vasarą minint JAV ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, kelionę po Lietuvą pradeda Sumner Welles deklaracijos 80-ečiui skirta istorinė archyvinių dokumentų ir nuotraukų paroda. Kaunas – pirmasis miestas, kuriame apsilankys paroda, o šios kelionės metu ją taip pat pamatys Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Visagino ir Pasvalio miestų gyventojai bei svečiai. 2020-aisiais metais Lietuva žymėjo JAV politinės ir diplomatinės paramos simbolio – Sumner Welles deklaracijos 80-ąją sukaktį. Šiai progai paminėti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir JAV ambasada Vilniuje inicijavo parodą, dokumentais pagrindžiančią Jungtinių Amerikos Valstijų įsipareigojimą Lietuvos laisvės siekiui ir nenutrūkstamą paramą. Dokumentas, bylojantis apie JAV pastangas paremti Lietuvos siekį atkurti laisvę ir valstybingumą, buvo 1940 metų liepos 23 dieną laikinai ėjusio JAV valstybės sekretoriaus pareigas Benjamino Sumnerio Welleso paskelbta deklaracija. Pavadinta ją inicijavusio politiko vardu, deklaracija skelbia, kad JAV Šaltojo karo metu oficialiai nepripažino Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių aneksijos.

Ką Medičiai žinojo apie Lietuvą?
Įspūdinguose Florencijos Senuosiuose rūmuose (Palazzo Vecchio), geografinių žemėlapių salėje, tarp 53 pasaulio šalių žemėlapių, nutapytų XVI a. antroje pusėje, yra ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės topografinis žemėlapis. Jis priklauso seniausiam žemėlapių ciklui, nes ankstesnis, egzistavęs Venecijoje, neišliko. Viename iš žemėlapių taip pat pažymėta ir Žemaitija.

Džentelmeno iš Butrimonių vila prie Florencijos – dovana Harvardo universitetui
Netoli Florencijos, saugoma aukštų kiparisų, apsupta visada žaliuojančio, kruopščiai prižiūrėto sodo, stovi įspūdinga Villa I Tatti – Harvardo universiteto Renesanso studijų centras. Mažai kas žino, kad šis svarbus objektas, buvęs meno istorikų ir kritikų centru, turi glaudų ryšį su Lietuva. Vilos savininkas buvo litvakas Bernardas Berensonas – vienas žymiausių XX a. pirmos pusės Italijos renesanso ekspertų ir kolekcionierių.

Susitikimas Ženevoje: prisiminimais atgal 1985-uosius
Šveicarijoje trečiadienį vyksiantis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino gaivina prisiminimus apie 1985 metų viršūnių susitikimą Ženevoje, kai pirmąkart susitiko Šaltojo karo laikų varžovai Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas. Nepaisant žvarbių lapkričio orų šiame Šveicarijos mieste, Vašingtono ir Maskvos santykių ledas anuomet pradėjo tirpti, JAV ir Sovietų Sąjungos lyderiams pirmąkart tiesiogiai susitikus neutralioje teritorijoje.

Šimtamečiai laiškai – neįkainojamas istorinės atminties palikimas
Palengva užmarštin nueina popierinių laiškų rašymo tradicija, palikusi nemarų istorijos paveldą – garsių Lietuvos asmenybių prieš šimtmetį rašytus laiškus.                                                                                                                                                                    Pasaulį užliejo galinga technologijų banga. Vis populiaresni tampa elektroniniai laiškai. Viskas natūralu, dėsninga – XXI amžius... Vis rečiau ir rečiau mus pasiekia popieriniai laiškai. Vis rečiau ir rečiau aplanko ta geroji emocija, kai rankose laikai dar neatplėštą voką ir širdis suspurda – kas jame? Laiškai – viena intymiausių žmogaus dvasios raiškos formų, ypač kai laiškai rašyti artimam žmogui.

Gegužės 3-iosios konstitucija: Lietuvos antkapis, pirmoji „Europos Sąjunga“, ar vienijimasis prieš Rusijos grėsmę?
Vilnius ir Varšuva mini 230-iąsias Abiejų Tautų Respublikos Gegužės trečiosios konstitucijos metines. Ką žinome apie dokumentą, skambiai vadinamą pirmąja rašytine konstitucija Europoje? Istorikas, Vilniaus universiteto (VU) docentas dr. Eligijus Raila atsako į keturis pagrindinius su šiuo dokumentus susijusius klausimus.

Jono Noreikos anūkė priekaištauja šaliai dėl bandymų nutylėti Holokausto istoriją
Jono Noreikos anūkė Silva Foti parašė knygą apie savo senelį „Nacio anūkė: kaip aš atradau, kad mano senelis buvo karo nusikaltėlis“. Savo asmeninę istoriją ir atradimus, susijusius su Noreikos veikla Antrojo pasaulinio karo metais, S. Foti atskleidė BBC „Hard Talk“ laidoje, mesdama kaltinimus Lietuvai dėl bandymų nutylėti Holokausto istoriją. Foti laidoje pasakoja, kad Noreiką dalis Lietuvos visuomenės vis dar garbina kaip herojų – jo vardu yra pavadinta mokykla gimtuosiuose Šukionyse, čia yra ir jo vardu pavadinta gatvė, keliuose miestuose kabo jam skirtos atminimo lentos.

Kodėl buvo apleistas Šiaurės Amerikos viduramžių didmiestis?
Nuo 1050-ųjų kelis šimtus metų Kahokija buvo judrus ir gyvybingas Šiaurės Amerikos miestas, suteikęs namus, kaip manoma, maždaug 15 tūkst. žmonių. Tačiau besibaigiant 14 amžiui jis liko tuščias, o tyrėjai tiksliai nežino, kodėl. Kaip rašo „Science Alert“, naujas tyrimas atmetė vieną ankstesnę teoriją – kad miškų naikinimas ir per daug intensyvus žemės naudojimas aplink Kahokiją sukėlė pernelyg didelę eroziją ir potvynius šioje vietovėje, todėl vietiniams ji tapo nepalanki gyventi.