100 mln. dolerių ir pagalba tūkstančiams tautiečių
Kovo 25-ąją suėjo 80 metų, kai buvo įkurta patriotiškai nusiteikusių JAV lietuvių vieninga šalpos organizacija – Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas (angl. United Lithuanian Relief Fund of America), sutrumpintai BALF. Fondas į Lietuvos istoriją įeina kaip lietuvių išeivijos stambiausia ir ilgalaikė filantropinė organizacija, šelpusi į bėdą pakliuvusius lietuvius visame pasaulyje.

Lietuvos laisvės kova bus pristatoma parodoje Vašingtone
Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda pavadinimu „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“. Kaip svarbu, kad ši paroda atidaroma Vašingtone, ir ką gi Amerikos žmonės galės joje išvysti, pasakoja dvi parodos organizatorės Ramunė Driaučiūnaitė ir Dovilė Lauraitienė.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas.

Milvokio žydų muziejus pristato parodą apie Popieriaus brigadą – Vilniaus geto knygų gelbėtojus
Vieni priespaudai priešinasi žodžiais, kiti – ginklais. O naujoje Jungtinių Valstijų įsikūrusio Milvokio žydų muziejaus parodoje pagerbiami Vilniuje gyvenę žydų tautybės vyrai ir moterys priespaudai priešinosi gelbėdami knygas nuo ugnies.

VLIK prisimenant: svarbiausias uždavinys – Lietuvos išlaisvinimas
Nors XX a. buvo laikotarpis, kai pasaulio politiniame žemėlapyje, rodėsi, Lietuvos valstybės neliko nė ženklo, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) buvo nenuilstantis balsas, primenantis, kad „lietuvių tautos laisvė ir jos nepriklausomybė yra tautos egzistencijos ir jos visokeriopos gerovės būtinoji sąlyga“. 1943–1992 m. iš pradžių Lietuvoje, vėliau emigracijoje veikęs VLIK neseniai atšventė 80-ąsias įkūrimo metines. Ta proga surengtoje konferencijoje Vilniuje buvo pristatyta jo veiklos apžvalga, kuri ne tik supažindino su istorija, bet priminė, kokia jėga yra vienybė.

Mėnesių vardai, arba kodėl sausis yra sausis?
Ar kada susimąstėte, kaip savo pavadinimus gavo sausis, vasaris ir visi kiti metų mėnesiai? Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba atskleidžia, kaip jie gavo lietuviškus pavadinimus bei ką jie reiškia.

Kaip Vašingtonas sugebėjo praganyti 3 branduolines bombas
Jungtinės Amerikos Valstijos prarado mažiausiai tris branduolines bombas, kurios iki šiol nėra aptiktos. Kaip tai nutiko? Kur šie užtaisai dabar galėtų būti? Ir ar jie apskritai kada nors bus surasti? Tai buvo ramus žiemos rytas pačiame Šaltojo karo įkarštyje. 1966 m. sausio 17 d. apie 10 val. 30 min. vienas Ispanijos žvejys pastebėjo iš dangaus krintantį deformuotą paketą, kuris tyliai leidosi į Alborano jūrą. Po juo kažkas kybojo, bet vyras negalėjo suprasti, kas tai galėtų būti. Nežinomą daiktą pasiglemžė bangos.

Lietuviškas akcentas tarptautinėje San Francisko konferencijoje 1945 m.
Bolševikinei TSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, 1940–1941 metais labai suaktyvėjo JAV lietuvių patriotinė išeiviją, kuri telkėsi į politines organizacijas, tokias kaip Amerikos lietuvių taryba (toliau – ALT) ir šiek tiek vėliau JAV lietuvių tautininkų įkurta Lietuvai vaduoti sąjunga (toliau – LVS). Abi organizacijos, tarpusavyje konkuruodamos, aiškiai pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumo atkūrimą, telkė išeivių visuomenę, darė spaudimą JAV politikams, bandydami atkreipti jų dėmesį į okupuotą Lietuvą.

(Ne)kalbėkime apie nepatogius dalykus
Kodėl, nepraėjus nė šimtmečiui, norime pamiršti savo praeitį? Praėjusį pavasarį gavau vieną keisčiausių laiškų per savo darbo Lietuvos žmogaus teisių centre laiką. Laiškas buvo parašytas naudojantis platforma Manoteises.lt/pranesk, skirta pranešti apie patirtus ar pastebėtus neapykantos nusikaltimus. Įprastai ten gauname nukentėjusiųjų arba liudytojų pranešimus apie įvairaus pobūdžio neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus tautybės, kilmės, seksualinės orientacijos ir kitais pagrindais. Nustebau laiške pamačiusi siūlymą pervadinti kelio ženklus, žyminčius žydų žudynių vietas visoje Lietuvoje.

Gero lietuvio įvaizdžio formavimas ir reprezentacija Vokietijos DP stovyklose
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos DP stovyklose atsidūrę lietuviai neteko daugelio savo laisvių ir pilietinių teisių, jie tapo asmenimis be valstybės, karo pabėgėliais, reikalingais globos ir paramos. Tarptautinės UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration), IRO (International Refugee Organization) organizacijos anuomet karo pabėgėliams (tarp jų ir lietuviams) suteikė laikiną prieglobstį: maistą, pastogę, teisinę apsaugą. Tačiau tokia beteisė padėtis, nežinomybė ir nerimas dėl ateities, sunkios gyvenimo sąlygos neišvengiamai veikė lietuvių dvasią – t. y. jų dvasinę, psichologinę būseną. Būtent tautinės dvasios, „lietuviško charakterio“ stiprinimu pirmiausia susirūpinta.

Istorikai suka galvą, ką reiškia užrašas ant Vilniuje rastos plokštelės
Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmės kol kas išsiaiškinti nepavyko, sako archeologas, Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos ir architektūros skyriaus vedėjas Gintautas Striška.

Smetonienė mėgo lošti kortomis, o Tūbelienė – boulingą
„Nors viršelyje išryškintos seserys, ši knyga ne tik apie jas, greičiau apie tai, ką visuomenei reiškia priimti naujoves, pasitikėti mokslu, atmesti senus įsitikinimus ir taisykles. Tam visais laikais reikėjo ir reikia drąsos“, – sako istorikė, muziejininkė ir knygų autorė Ingrida Jakubavičienė. Naujausias jos darbas – knyga apie dvi seseris, tarpukario Lietuvos politinio elito moteris – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę, rašoma pranešime žiniasklaidai, kuriame L. Radzevičienė kalbasi su I. Jakubavičiene.