Iš Sausio 13-osios dalyvių galime pasimokyti vienybės
„Sausio 13-ąją galima vadinti ir pergalės diena – mums pavyko pasiekti savo tikslus ir sumokėti palyginti saikingą kainą“, – tikina istorikas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita.

XIX a. knygos – šiukšlių konteineryje
Kultūros paveldo departamentas pradėjo tyrimą dėl išmestų XIX amžiaus mokslinių leidinių – tarp jų tarpukario universitetams priklausiusi mokslinė medicininė literatūra. Knygos atliekų konteineryje atsirado tvarkant Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LMSU) fondus. Universitetas sako, kad leidiniai suskaitmeninti, o taip pat nei mokslinės, nei kultūrinės vertės jie neturi.

Mažosios Lietuvos genocido dienos paminejimas Kaune
2022 m. spalio 16 d. Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės  bažnyčioje buvo laikomos pamaldos Mažosios Lietuvos genocido  aukoms atminti.

Gimbutienės atminimo ženklai Italijoje
Garsios lietuvių archeologės, antropologės ir archeomitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės pavardė gerai žinoma Italijoje, kurią mokslininkė lankė vadovaudama svarbioms archeologinėms ekspedicijoms. Įvairių M. Gimbutienės atminimo ženklų galima aptikti net keliuose Italijos regionuose – Bazilikatoje, Emilijoje-Romanijoje ir Pjemonte. Kas siejo Gimbutienę su Italija ir kodėl šioje šalyje pačių italų (tiksliau – italių moterų) iniciatyva gausiai įamžintas jos atminimas portalui ITLIETUVIAI.IT pasakoja neeiline Gimbutienės asmenybe ir darbais daug metų besidominčios, Lietuvos mokslininkės tyrimus garsinančios Italijos profesorės bei menininkės.

Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą.

Turine gimęs lietuvių diasporos žurnalas gyvuoja beveik šimtmetį
Prieš 95-erius metus Italijoje, Turine, buvo pradėtas spausdinti lietuviškas „Saleziečių žinių“ (it. „Bollettino Salesiano“) leidimas. Saleziečių mokymą skleidęs žurnalas, pirmą kartą italų kalba išleistas 1877-aisiais, buvo labai svarbus ruošiant dirvą saleziečių bendruomenės įsikūrimui Lietuvoje. Žurnalo leidyba per šį laikotarpį dėl sudėtingų istorinių aplinkybių migravo tarp Lietuvos ir Italijos, tačiau entuziastų dėka nenutrūko net ir pačiais sunkiausiais laikais.

Koks buvo pagrindinis Lietuvos didikų maistas prieš 600 metų?
Ar esate susimąstę, ką prieš Žalgirio mūšį valgė LDK didysis kunigaikštis Vytautas ar Lenkijos karalius Jogaila? Nors tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra, didelė tikimybė, kad ant jų stalo 1410 m. liepos 15 d. buvo patiekti kalnai rankomis valgytos mėsos, duonos, sūrių bei per barzdą varvėjęs alus ir midus.

Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos
Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys bendrą aljansą, jungiamą NATO.

Labai norėtųsi, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme
Skirtingose Europos šalyse gyvenusi lituanistė vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick labai norėtų, kad pavojaus akimirką mes savo šalyje nesusipriešintumėme, o susitelkę vieningai apgintume savo žemę ir europietiškas vertybes.

Didžiausiame Prancūzijos laikraštyje – dėmesys Baltijos šalims
Didžiausias nacionalinis Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ atkreipė dėmesį į Baltijos šalių istoriją. Istorikas Jeanas-Louis Panné paskelbė publikaciją, kurioje prancūzams pristatė Lietuvos, Latvijos ir Estijos pavergimo istoriją ir palygino rusų veiksmus Baltijos šalyse su jų dabar vykdomais nusikaltimais Ukrainoje.

Rusijos Dūmos deputatas siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą
Dūmos deputatas, „Vieningosios Rusijos“ narys Jevgenijus Fiodorovas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamentaras savo pasiūlymą grindžia tuo, kad po šalies Konstitucijos pataisų Rusijos Federacija buvo pripažinta teisine SSRS teisių perėmėja jos teritorijoje. Jis taip pat pažymėjo, kad 1991 m. kovo mėn. Sovietų Sąjungoje buvo surengtas referendumas, kurio metu gyventojai pasisakė už SSRS kaip vienos valstybės išsaugojimą.

Desovietizacijos įstatymas: kas ir kaip?
Lietuvos istorijos instituto direktorius, istorikas Alvydas Nikžentaitis, vertindamas parlamente registruotą vadinamąjį desovietizacijos įstatymo projektą, neslėpė manantis, kad jį būtina tobulinti, kadangi, pasak istoriko, pagal dabartinį teisės aktą, jei jis būtų priimtas, dekomunizuoti reikėtų ir Nepriklausomybės Akto signatarus.