Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji išaugo net 15 proc. Tai aiškinama kaip neišvengiama pandemijos pasekmė. Kaip bekalbėsime, ši skola metai iš metų auga, o jos apčiuopiamam sumažinimui galimybių nematyti. Milijardinės palūkanos, kuriuos mokame visi, iškeliauja kažkam iš Lietuvos. O kaip buvo praeityje?

Žymiausių laivų restoranai. Ką skanavo „Titaniko“ keleiviai?
Balandžio 15 d. sukako 109 metai, kai savo pirmosios kelionės metu legendinis laivas „Titanikas“ atsitrenkė į ledkalnį ir nuskendo. Tai buvo viena tragiškiausių visų laikų jūrų katastrofų, kurią lydi įvairiausios legendos iki pat šių dienų. Tačiau retai kas susimąsto, ką tą lemtingąją dieną valgė ir gėrė laivo keleiviai. Su „Titaniko“ meniu susipažinti kviečia garsus Lietuvos šefas Deivydas Praspaliauskas.

Marijos Gimbutienės asmenybės ir mokslo tyrimų šviesa
2021-tieji yra paskelbti žymios lietuvių archeologės, mitologijos tyrinėtojos Marijos Gimbutienės (1921–1994) metais. Metų pradžioje vyko konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, mokslininkės jubiliejui parengtos virtualios  parodos, šiais metais yra numatyta daug renginių  Lietuvoje ir užsienyje. Jubiliejinės sukaktys paprastai tampa akstinu iš metų perspektyvos prisimininti asmenybę bei jos darbus.

Lietuvos skautai ir Pranas Žižmaras
Skautai – didžiausias visuomeninis savarankiškas vaikų, jaunimo, o kartais ir suaugusių žmonių judėjimas pasaulyje, įkurtas 1907 m. Anglijoje pagal generolo Robert Baden-Powell idėją. 1909 m. generolas drauge su sese Agnes įkūrė mergaičių skaučių organizaciją. Vėliau skautizmas labai greitai paplito Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse, nes jo konceptas yra universalus.

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena
Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Lyčių lygybė – tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis ir galimybėmis bei atsakomybe visose gyvenimo srityse. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nei vienai iš lyčių pilnaverčiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.

Užmirštieji Lietuvos kariuomenės artileristai
Šiemet sukanka 90 metų, kai 1931 m. vasario 16 d. senosiose Klaipėdos kapinėse buvo atidengtas paminklas čia palaidotiems per 1928 m. birželio 19 d. anglų karo laivo HMS „Canterbury“ sutikimą žuvusiems Lietuvos kariuomenės artileristams vyr. leitenantui Nikodemui Jakučiūnui, viršilai Juozui Lingiui ir eiliniam Antanui Šimkui.

Vasario 16-oji – ne tik valstybės, bet ir nacionalinio aukštojo mokslo gimimo diena
Vasario 16-oji – ypatinga diena mūsų šaliai dėl tądien 1918 m. pasirašyto valstybės atkūrimo akto ir paskelbtos Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, dėl kurios šią dieną kiekvienas turėtume vertinti dar labiau. Pasak KTU Muziejaus vadovės Audronės Veilentienės, pirmosios respublikos laikotarpiu buvo stengiamasi visų valstybei svarbių įstaigų atidarymą organizuoti būtent tą dieną. Todėl 1922 m. vasario 16 d. atidarytas ir pirmasis nacionalinis Lietuvos universitetas.

Vasario 16-ąją pasitinkant: LR prezidento Kazio Griniaus sveikinimas ir kitos įdomybės
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną semiantis žinių virtualioje erdvėje.

Kai Vasario 16-oji buvo „buržuazinė nacionalistinė“ diena
Vasario 16-osios – politinės laisvės simbolio prasmė net ir sovietmečiu nebuvo pamiršta. Kai kam tai buvo nieko nereiškianti diena, bet daug kas tą dieną jautė ryšį su Laisva Lietuva.

Pasakojimas apie du paminklus. Sąžinės signatarams atminti
Gyvename gerais laikais – nepalyginsi su tais, kuriuos Lietuvos žydų bendruomenė patyrė prieš aštuonis dešimtmečius. Gyvename laikais, kai daug kas pasiekta, ir kartu daug kas – prieš akis. Gyvename laikais, kai vis dar tenka aiškinti ir gintis – tai darome kantriai, bet ryžtingai. Gyvename laikais, kai visuomenė kryžiuoja ietis dėl idėjų, istorijos, požiūrių ir, svarbiausia, paminklų. Tebūna tai pasakojimas apie du paminklus, kurių nėra.

Čikaga – iš pelkės pakeltas miestas
Čikagos miestas 1833-aisiais buvo įkurtas prie Čikagos upės ir dėl patogios geografinės padėties greitai tapo svarbiu pramonės ir transporto centru. Tačiau ne viskas buvo taip puiku, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – nuo pat įkūrimo miestas kovojo su nuolatiniu vandens pertekliumi ir neišbrendamu purvynu.

Artėja Klaipėdos krašto, Lietuvos uosto atgavimo ir jūrinės valstybės 100-metis
Apie mąstymo laisvę ir krašto įvykius: Žygis už krašto laisvę ir motinos kalbą mokyklose prasidėjo XIX amžiuje – prūsų lietuviai rinko parašus po peticijomis kaizeriui ir tuo giliai tikėjo. O už spausdintą žodį – 1547 m. Karaliaučiaus H. Weinreicho spaustuvėje, kur gimė Catechismvsa prasty szadei… Tuo tikėjo protestantai, kuriuos telkė Karaliaučiaus profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, o parengė Ragainės klebonas kun. Martynas Mažvydas, to paties universiteto jų auklėtinis, kilęs kaip ir jie visi – iš Lietuvos, kur už Nemuno.