Kaip lakūnas Feliksas Vaitkus perskrido Atlantą ir perrašė istoriją
Liepos 17-ąją minėta Pasaulio lietuvių vienybės bei Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žuvimo diena verčia prisiminti ir ne taip plačiai nuskambėjusią „Lituanicos“ skrydžio pusę. Lietuvių kilmės JAV lakūnas Feliksas Vaitkus, užsienyje geriau žinomas Felixo Waitkaus vardu, 1935 metų rugsėjo 21–22 dienomis lėktuvu „Lituanica II“ perskrido Atlanto vandenyną, o vėliau atsidūręs Airijoje tapo bene pirmuoju gerai žinomu čia apsistojusiu lietuviu emigrantu. Jo vardas Airijoje minimas iki šiol.

Sumner Welles deklaracijai – 80!
1940 m. liepos 23 d. paskelbta istorinė deklaracija sovietinės okupacijos ir aneksijos metus Lietuvai teikė viltį, kad priespauda nesitęs amžinai. Po 80 metų lietuviai renkasi į istorinės Sumnerio Welleso deklaracijos pasirašymo minėjimą, jos principai aktualūs ir šiandien. „Europos valstybių principinė pozicija, vargu, ar būtų buvusi įmanoma be tvirto Vašingtono nusistatymo“, – sako istorikas Algimantas Kasparavičius.

Bendrinei kalbai priežiūra būtina
Kalbininkui būtina žinoti ir mokėti paaiškinti, kuo kalbotyra skiriasi nuo gamtos mokslų ir kodėl bendrinei kalbai būtina priežiūra. Gamtos ir visų kitų mokslų tiriamasis objektas atskiras nuo tyrėjo, o aprašo priemonė (kalba) atskira nuo tiriamojo objekto. Kalbotyros objektas (kalba) – žmogaus esmė. Ji neatskiriama nuo tyrėjo ir aprašo priemonė (kalba) –  neatskiriama nuo tiriamojo objekto. Šis kalbotyros ypatingumas lemia jos sudėtingumą ir išskirtinę vietą mokslų klasifikacijoje.

Prieš Molotovo-Ribentropo pakto reabilitaciją
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į Rusijos Valstybės Dūmą ir kitas institucijas, ragindami santykius su kaimyninėmis valstybėmis grįsti tarptautine teise, pagarba jų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.  Kreipimesi teigiama, kad siekiant gerų kaimynystės santykių, pirmas žingsnis būtų nebesvarstyti Dūmoje registruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma Rusijos teritorijoje pripažinti negaliojančiu 1989 metais priimtą Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimą.

Vincas Palukaitis – Suvalkijos tautinio atgimimo vedlys
Šiais metais minime žymaus Lietuvos pedagogo, varpininko, knygnešio, publicisto, lietuvybės žadintojo, visuomenės veikėjo Vinco Palukaičio (1855–1932) 165-ąsias gimimo metines. Garsioji alma mater V. Palukaitis gimė 1855 m. gruodžio 14 d. Skindeliškės kaime, Antanavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje ūkininkų šeimoje. Pradinį mokslą įgijo iš vyresniojo brolio. Mokyklą pradėjo lankyti gana vėlai – jau būdamas šešiolikos metų. 1877 m. baigė garsiąją Veiverių mokytojų seminariją, veikusiąją nuo XIX a. antrosios pusės iki Pirmojo pasaulinio karo ir tuo metu tapusia svarbiausiu naujosios lietuvių inteligentijos centru.                                   

Mirtiniausia pandemija žmonijos istorijoje
1918-aisiais gripo porūšis, pavadintas ispaniškuoju gripu, sukėlė pasaulinę pandemiją, greitai išplisdamas ir dar greičiau žudydamas. Gripas nesirinko: jauni, seni, sveiki ir sergantys žmonės vienas po kito užsikrėtė, ir mažiausiai 10 procentų pacientų mirė. Sunku pasakyti, kiek tiksliai ši liga nusinešė gyvybių, tačiau manoma, jog ispaniškuoju gripu užsikrėtė trečdalis visos pasaulio populiacijos bei mirė mažiausiai 50 milijonų žmonių. Tai buvo mirtiniausia pandemija šiuolaikinėje istorijoje. Įdomu tai, kad nors liga yra vadinama ispaniškuoju gripu, šio viruso atmaina greičiausiai gimė kažkur kitur, o ne Ispanijoje.

Tremtys neaplenkė ir Adutiškio krašto
4 kilometrų nuotoliu nuo mano gimtųjų Svylionių kaimo yra vienas šiaurryčiausių Lietuvos miestelių Adutiškis. Manoma, vardas kilęs nuo asmenvardžio  Aduta (ar Adutis). Nuodugniau pasidomėti juo padėjo visažinanti Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vikipedija ir ypač palyginti neseniai išleista solidi knyga Adutiškio kraštas  (Adutiškio kraštas, Diemedžio leidykla, 2003). O knygoje be visų itin įdomių straipsnių, daugiausiai parašytų buv. Adutiškio vidurinės mokyklos mokytojos kraštotyrininkės Teresės Pivoriūnaitės, dėmesį patraukia šio, Baltarusijos pašonėje esančio, miestelio tremtinių istorijų (1941 ir vėlesni metai)  dalelės.

7 neįtikėtini faktai apie šv. Joną Paulių II
Prieš 100 metų gegužės 18-ąją gimęs Karolis Wojtyla – šv. Jonas Paulius II daugelio vadinamas neeiline asmenybe. Tai – ne tik popiežius, bet ir poetas, dramaturgas, filosofas, taip pat – keliautojas. Per savo pontifikatą jis aplankė 129 šalis (visų popiežių rekordas), o jo nukeliautas atstumas prilygsta trims kelionėms į Mėnulį. Apie šį popiežių žinome daug (o ši diena turbūt paskatins jo asmenybe pasidomėti dar labiau), tačiau ar esate girdėję apie šiuos neįtikėtinus faktus iš šv. Jono Pauliaus II gyvenimo?

Visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos valstybės Tarybos narys, Steigiamojo seimo atstovas, finansininkas, verslininkas, visuomenės bei politinis veikėjas Jonas Vailokaitis gimė Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime 1886 m. birželio 25 d. Jo tėvai buvo turtingi ūkininkai – Motiejus ir Petronėlė Vailokaičiai. Šeima buvo gausi, kartu su Jonu dar augo broliai Juozas, Pranas, Antanas ir Viktoras, seserys Ona, Agota ir Petronėlė. Kur pirmuosius mokslo žingsnius žengė Jonas Vailokaitis yra kelios hipotezės. Vilma Bukaitė „Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920 – 1922 metų ) narių biografiniame žodyne“ teigia, kad Jonas Vailokaitis eksternu baigė gimnaziją, tačiau kuriais metais ir kokią gimnaziją straipsnyje nenurodyta.

Džocharo Dudajevo atminimas neišblės
Prieš 24 metus, 1996 metų balandžio 21, nutrūko trumpas, bet ryškus ir pilnas heroizmo didžio ir legendinio čečėnų didvyrio Džocharo Dudajevo gyvybė. Rusijos aukščiausioji karinė-politinė valdžia įvykdė teroristinį aktą prieš visos čečėnų liaudies demokratiškai išrinktą Čečėnijos Respublikos Prezidentą Džocharą Dudajevą. Tai buvo politinė žmogžudystė su tikslu sunaikinti Džocharo Dudajevo teisę atstovauti čečėnų liaudį.

Tiesa (nieko nenutylint) apie lietuvių ir žydų santykius. II dalis.
KAIP ELGĖSI LIETUVIAI IR KITOS TAUTOS ĮSIVERŽUS VOKIETIJAI ? O kaip gi galėjo elgtis tauta, kai 1940 birželį okupavę Lietuvą sovietiniai galvažudžiai, ėmė atiminėti žmonių bei valstybės namus, turtą, sugrūdo į kalėjimus 7 tūkstančius niekuo nenusikaltusių žmonių, vien dėl to, kad jie buvo inteligentai, šviesuoliai, mokytojai. Likus savaitei iki karo pradžios, Lietuvą sukrėtė dar vienas baisus įvykis– 21 tūkstančio žmonių tremtis į Sibirą. NKVD skleidė Lietuvoje gandus, kad netrukus bus dar vienas trėmimas. Niekas nesijautė saugus, visi gyveno baimėje. Tad Hitlerio įsiveržimą visi sutiko su palengvėjimu, kaip išvadavimą nuo sovietinio teroro. Lietuviai sukilo prieš nekenčiamą Stalino valdžią, šaudydami į sovietinius karius, skelbdami Vokietijai ir visam pasauliui, kad atkuria savo valstybę. Tik taip galima buvo tikėtis atkurti valstybę, nes kas gi duotų nepriklausomybę tautai, kuri dėl jos nekovoja?

Kiek gyvybių nusinešė epidemijos ir kokių pamokų žmonės neišmoko?
Istorikai spėlioja, kiek milijonų visame pasaulyje galėjo nusinešti epidemijos. Vis dėlto ekspertai tikina, kad istorija žmonių neišmokė. Trūksta higienos įpročių, ne visada laikomasi karantino taisyklių. Juodoji mirtis arba buboninis maras per dvi Europą nusiaubusias epidemijas nusinešė daugiau nei 70 milijonų gyvybių. Šiurpieji gydytojų kostiumai tapo vienu iš ligos simbolių. Gydytojai stengdavosi uždengti visas matomas kūno vietas, į snapą primenančią kaukę pridėdavo kvapniųjų žolelių. Nors tuomet nebuvo aišku, kaip susergama, gydytojai suprato, kad tam įtakos turi kontaktas su sergančiaisiais.