Tadas Kosciuška: artistiškumas, nelaiminga meilė ir draugystė su Washingtonu
Ketvirtadienį buvo minimos Tado Kosciuškos 275-osios gimimo metinės. Visame pasaulyje garsus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karo generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis yra mėgstama figūra užsienio žiniasklaidoje, tačiau iki šiol esti mažiau žinomų šio žymaus karvedžio gyvenimo pusių ir aspektų, leidžiančių papildyti portretą dar negirdėtomis detalėmis.

Prof. Marijos Gimbutienės 100 metų gimimo jubiliejus
Sausio 23 dieną sueina 100 metų, kai gimė Marija Gimbutienė, viena žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūros tyrinėtojų. Ji atvėrė kelius archeomitologijai – naujai mokslo šakai, sujungusiai archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą. Tai buvo iššūkis tradicinei archeologijai, kuri iki tol tenkinosi tik kasinėjimu ir radinių aprašymu.

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi
Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926-ųjų perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies diktatoriumi, bet jos atsisakė.

Valančius ir Kaunas
Motiejus Volončevskis – Valančius – XIX a. vidurio dominuojanti Lietuvos istorijos figūrų. Žemaičių vyskupas, lietuvių tautinio atgimimo judėjimo vienas iš svarbiausių veikėjų, blaivybės draugijų organizatorius, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas. Vyskupu jis dirbo ketvirtį amžiaus – keturiolika metų Varniuose ir vienuolika metų Kaune. Galbūt dėl šios priežasties kai kurie kauniečiai Valančių kartais vadina mūsų vyskupu.

Viduramžių Europa: žmonės bijojo blogų kvapų, ligas gydė odekolonu
Netrukus galėsime sužinoti, kaip kvepėjo gatvės 16-ame amžiuje ar ką užuodė kariai I-ojo pasaulinio karo kovos lauke. Šiuos ir daugybę kitų praeities kvapų per artimiausius kelerius metus ruošiasi atkurti įvairių sričių ekspertų ir tyrėjų komanda. „Buvo manoma, kad blogi kvapai reiškia ligas. Žmonės tokių kvapų bijojo, vengė, galvojo, kad gali gydyti ligas įvairiais kvepalais“, – LRT KLASIKAI pasakojo Amsterdamo Laisvojo universiteto kvapų istorijos tyrinėtoja Caro Verbeek.

Paminėtas Mažosios Lietuvos prisijungimas prie Didžiosios Lietuvos
Lapkričio 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Martyno Jankaus (1858-1946) paminklinio biusto (skulpt. Bernardas Bučas) paminėjome Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos (Tilžės) Akto 102-ąsias metines. Pagerbime dalyvavo Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas, kun. Saulius Juozaitis, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjai Marija ir dr. Martynas Purvinai, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis bei Kauno Sąjūdžio atstovai.

JAV aukcione bus parduodami KGB šnipų naudoti prietaisai iš lietuvio įkurto muziejaus
Lūpdažių tūtelės pavidalo pistoletas, piniginė su įtaisytu fotoaparatu ir viešbučio kambariui skirta pasiklausymo įranga – tai keli iš sovietų žvalgybos Šaltojo karo laikų daiktų, eksponuoti vieno lietuvio istoriko įkurtame muziejuje, o dabar pirmą kartą parduodami aukcione. Amerikiečių aukcionų namai „Julien's“ nuo sausio vidurio iki kitų metų vasario 13 dienos internetu, o vėliau ir iš tiesioginių varžytinių, parduos maždaug 400 su šnipinėjimu susijusių eksponatų.

Archeologija šimtametės akimis
Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo  kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė - Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.

Kada baigsis pandemija? Vertinant istoriškai, atsakymas nėra toks paprastas
Kada baigsis pandemija? Kai tiek mėnesių teko praleisti namuose, kai visame pasaulyje užfiksuota daugiau nei 40 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir daugiau nei milijonas mirčių nuo šios infekcijos, natūraliai kyla klausimas, kiek visa tai dar tęsis, rašo „Science Alert“.

Detektyvo karalienė
Daugiau kaip 60 romanų, du milijardai vienetų tiražo kopijų, išparduotų ir pasklidusių po visą pasaulį, ir gyvenimas kaip iš nuotykių romano. Rašytojos Agathos Christie (1890 09 15–1976 01 12), kurios vardas žinomas kiekvienam ir kurios knygas iki šiol skaito visas pasaulis, likimas spalvingumu gali drąsiai konkuruoti su bet kurio jos parašyto detektyvo istorija: neištikimo vyro intrigos, sudėtingi santykiai su sunkaus charakterio motina, keistas pomėgis domėtis nuodais. Ko dar nesate girdėję apie detektyvo klasikę Agathą Christie?

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Rastas V. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia SSRS požiūrį į tarpukario Lietuvą
Prieš aštuoniasdešimt metų Lietuva buvo prievarta inkorporuota į SSRS. 1940 m. rugpjūčio 3 d. šį neteisėtą prievartinį veiksmą Sovietų Sąjunga bandė paslėpti po marionetinio Liaudies Seimo deklaracija dėl Lietuvos įstojimo į SSRS. Lietuvos Ypatingajame archyve rastas prieš šimtą metų, 1920 m. rugpjūčio 3 d., rašytas Lietuvos komunistų partijos vadovo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko laiškas į Maskvą atskleidžia, kad panašiems apgaulės veiksmams komunistai ruošėsi ištisą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį.