Mykolas Sleževičius. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro nuotrauka.
Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda naują diskusiją apie 1926-ųjų perversmą, kurio metu demokratiškai išrinktą prezidentą Kazį Grinių nuvertė opozicija, o prezidentu tapo Antanas Smetona. Per perversmą premjero posto neteko ir viena įtakingiausių tarpukario Lietuvos politinių asmenybių – Mykolas Sleževičius, kuris dar pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo galimybę tapti šalies diktatoriumi, bet jos atsisakė.
Istorikas dr. Mindaugas Tamošaitis knygoje „Atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi. Mykolo Sleževičiaus politinė biografija“ primena Lietuvai itin svarbią asmenybę ir akcentuoja iškilaus politiko indėlį į mūsų šalies demokratiją. Knygą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
Mykolas Sleževičius – garsus dvidešimtojo amžiaus pradžios politikas, suvaidinęs svarbų vaidmenį Lietuvos demokratijos istorijoje. Teisininkas, redaktorius, aktyvus visuomenininkas buvo vienas iš pradininkų, kurie Rusijoje išdrįso kelti mintį apie Lietuvos atsiskyrimą. Už tai jis pašalintas iš Socialistų liaudininkų partijos. Mykolas Sleževičius buvo Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje pirmininkas. Grįžęs į Lietuvą vadovavo Laikinosios vyriausybės ministrų kabinetui.
1918 metų pabaigoje sovietams artėjant prie mūsų šalies, Mykolui Sleževičiui buvo siūloma įvesti diktatoriaus valdžią, tačiau politikas, visą savo gyvenimą pasisakęs už demokratines vertybes, tokios minties atsisakė. Visgi jis sutiko vadovauti koalicinei Lietuvos vyriausybei. Toks politiko sprendimas reiškė, kad bus užtikrinti Nepriklausomybės akte numatyti demokratiniai nuostatai. Vykstant kovai dėl šalies nepriklausomybės, jis ragino savanorius stoti į Lietuvos kariuomenę.
Mykolas Sleževičius prie Lietuvos vyriausybės vadovo vairo stojo ne kartą – visada itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis. Visą gyvenimą politikas skatino laisvės siekį, būdamas valdžioje puoselėjo demokratines vertybes, kritikavo autoritarinį režimą, vėliau buvo dėl to persekiojamas.
Ar galima M. Sleževičių vadinti vienu pirmųjų feministų Lietuvos politikoje? Kodėl tarpukario vyriausybių formavimas buvo toks sudėtingas? Kodėl Lietuvai vis dar sunku įvertinti demokratijos žlugimo tarpukariu kainą? Kaip jaunųjų valstiečių liaudininkų kylanti žvaigždė Justas Paleckis galiausiai tapo komunistiniu veikėju?
Atsakymai į visus šiuos klausimus ir dar daugiau – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos TV studijos įraše. M. Tamošaitį kalbina Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovas Matas Baltrukevičius.
Matas Baltrukevičius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
