Muziejus daro milžinišką darbą įveikiant režimų traumas, gydant žaizdas
Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne tik svarbus istorinis paminklas, bet ir gilių simbolinių reikšmių vieta, atspindinti rezistencinę dvasią.

52 Lietuvos autorių knygos prašneks 22 pasaulio kalbomis
Užsienyje skaitomų Lietuvos autorių knygų sąrašai 2024-2025 metais pasipildys 52 naujomis knygomis, išverstomis į 22 kalbas. Lietuvos kultūros instituto (LKI) vykdomo Vertimų skatinimo konkurso lėšos paskirtos 28 knygų vertimams į 13 kalbų ir 24 iliustruotų knygų vertimams ir leidybai į 16 kalbų. Daugiausia – net 11 – finansuota Prancūzijos leidyklų paraiškų. Lietuvos sezono Prancūzijoje metais šios šalies skaitytojai atras Jono Meko, Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Antano Škėmos, Tomo Vaisetos, Jaroslavo Melniko ir kitų autorių kūrybą.

Proto mankšta: galūnės, priešdėliai, dalyviai, pusdalyviai...
Šįkart nusprendžiau pakalbinti du Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros studentus, šį pavasario semestrą besimokiusius lietuvių kalbos. Pati jiems dėsčiau klausomo ir skaitomo teksto supratimą ir mačiau, kaip jie vargsta skaitydami ir klausydami ir kaip džiaugiasi tuos tekstus supratę. Kai studentus mokai, kai girdi jų pasakojamas istorijas ir klausimus, kai matai, kas jiems juokinga ir kas sunku, būna taip įdomu! Bet tas įdomumas taip ir lieka tarp universiteto sienų.

Lietuvos etnografinių regionų folkloro įvairovė viename elektroniniame leidinyje
55 metų jubiliejų švenčiantis Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato projektą – Lietuvos etnografinį peizažą apžvelgiantį didžiulį elektroninį leidinį „5x5 tradicijos: Lietuvos etnografinių regionų folkloras“.

Japonijoje išleista knyga apie Lietuvą
Kovą japonų leidykla „Nikkei NF bunko“ išleido žinomos publicistės Kimiko Hirano knygą „Lietuva, svajojusi apie Meidži laikų Japoniją“ (Ritoania ga yume mita Meiji Nihon, 346 psl., su iliustracijomis). Plačiajam skaitytojų ratui skirta knyga pasakoja pastarojo šimtmečio Lietuvos istoriją simboliškai pasitelkiant Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, politiko, visuomenės veikėjo, inžinieriaus, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Stepono Kairio (1879–1964) asmenybę.

Žemaičiai, burkimės draugėn!
Šiuo laišku kreipiuosi į visus Čikagoje ir už jos ribų gyvenančius ŽEMAIČIUS, kviesdamas pradėti žemaitišką bendravimą „Čikagos Aido“  laikraštyje. Sako, kad Čikagoje apsigyvenusių lietuvių yra arti 800,000. Visi suprantame, kaip gera turėti galimybę bendrauti, skaityti ir rašyti lietuviškai. O kaip dėl žemaičių kalbos? Gi Žemaičių Tauta ir mūsų kalba įregistruota Pasauliniuose kalbų registruose!

Sulaukėme svečių
Šeštadienio rytą Čikagos lituanistinę mokyklą aplankė svečiai iš Lietuvos. Tai liaudiškų šokių studija „Suvartukas“. Ji įsikūrusi nedideliame Plungės miestelyje ir gyvuoja jau 75 metus. Studijoje šoka nuo mažiausiųjų iki suaugusių šokėjų. Grupei vadovauja nenuilstanti, energinga choreografė Ilona Baltikauskaitė. Kaip pati vadovė juokauja: „Tu nesi plungiškis, jei nešoki „Suvartuke“. Kolektyvas sėkmingai atstovauja rajonui Pasaulio lietuvių ir moksleivių dainų ir šokių šventėse, Plungės miesto ir Žemaitijos šokių šventėse, dalyvauja įvairiuose vaikų ir jaunumo tautinės muzikos ir šokių festivaliuose ne tik visoje Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2007m. kolektyvas apdovanotas aukščiausiu mėgėjų meno įvertinimu – Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtu apdovanojimu – „Aukso paukštės“ nominacija.

Sundance kino festivalio apdovanojimas už geriausią režisūrą – lietuvei
Sausio 27 d., penktadienio, vakarą Lietuvą pasiekė ypatinga žinia iš „Sundance“ kino festivalio – režisierė Marija Kavtaradzė jame pelnė apdovanojimą už filmo „Tu man nieko neprimeni“ (angl. Slow) režisūrą. Prestižiniame JAV vykstančiame festivalyje įvyko pasaulinė naujausio M. Kavtaradzės filmo premjera, po kurios pagyrų negailėjo ir kino kritikai, ir žiūrovai.

„Aukso paukštė“ įteikta Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvui „Nemunas“
Argentinos lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Nemunas“ buvo paskelbtas laureatu, kaip geriausias užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvas. 1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

Anapilin iškeliavo Čiurlionio anūkė, skulptorė Dalia Ona Zubovaitė-Palukaitienė
Gruodžio 4-ąją netekome Sofijos ir Konstantino Čiurlionių anūkės, skulptorės Dalios Onos Zubovaitės-Palukaitienės. Liūdna žinia pasidalyta M. K. Čiurlionio namų socialinio tinklo paskyroje.

Malaišiuose – skambi tradicinė Vaižgantinių šventė
Senieji Malaišiai, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinė, sulaukė daug svečių, atvykusių į tradicinę, jau keturioliktą Vaižgantinių šventę. Atvyko Vaižganto kūrybos gerbėjai iš Vilniaus ir Kauno, Anykščių ir Utenos, Svėdasų ir Pakruojo...

Naujojoje Zelandijoje surengtas lietuviškų filmų festivalis
Didžiausiame Naujosios Zelandijos mieste Oklande įvyko antrasis lietuviškų filmų festivalis. Oklendiečiai turėjo galimybę susipažinti su pripažinimą pelniusiais lietuviškais filmais tiek vaikams, tiek suaugusiems, sudalyvauti ekologiško meno dirbtuvėse, išgirsti, kaip skamba kanklės bei gyvai pabendrauti su vietiniais ukrainiečiais gausiai čia susirinkusiais pamatyti Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis”, rašoma festivalio organizatorių pranešime žiniasklaidai.