Didžiausiame Naujosios Zelandijos mieste Oklande įvyko antrasis lietuviškų filmų festivalis. Oklendiečiai turėjo galimybę susipažinti su pripažinimą pelniusiais lietuviškais filmais tiek vaikams, tiek suaugusiems, sudalyvauti ekologiško meno dirbtuvėse, išgirsti, kaip skamba kanklės bei gyvai pabendrauti su vietiniais ukrainiečiais gausiai čia susirinkusiais pamatyti Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis”, rašoma festivalio organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos Garbės konsulas Algis Johnas Makas džiaugėsi festivalio tęstinumu ir galimybe surengti šiemet jau antrą paramos rinkimo kampaniją Ukrainai.
„Šiais metais pirmą kartą organizuojame Lietuvių dienas Naujojoje Zelandijoje. Renginių ciklą atidarė M. Plepio fotografijų paroda, kurios metu už parduotas fotografijas Ukrainai surinkome apie 1000 eurų. Filmų festivalyje didžiausiu populiarumu pasižymėjo Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“. Už jį surinktos lėšos bus skirtos Ukrainos paramai“, – sakė konsulas.
„Mariupolio“ filmo seansą atidarė Oklando miesto meras Philas Goffas, kuris savo kalbos metu išreiškė Naujosios Zelandijos paramą Ukrainai ir griežtai pasmerkė Rusijos agresiją.
„Šiais metais filmų festivalio programą padiktavo noras prisidėti prie paramos Ukrainai, Jono Meko šimtmetis ir Venecijos filmų festivalio apdovanojimas.
Tikimės, kad šis renginys taps ilgalaike tradicija ir galėsime kiekvienais metais kruopščiai atrinkti ir pristatyti geriausius ir įdomiausius lietuviškus filmus čia, Naujojoje Zelandijoje, po Lietuvos vėliava“, – teigia festivalio iniciatorė ir filmų programos kuratorė Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis.
Festivalio metu taip pat buvo parodytas filmas vaikams „Drugelio širdis“. Po filmo vaikai buvo pakviest dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu kūrė paveikslus iš aplink Oklandą randamų augalų. Festivalyje buvo pristatyti Jono Meko filmas „In between“ ir Pipo Chodorovo filmas „Jonas Keeps Shooting“, kurie pažymėjo Jono Meko šimtmetį ir buvo dalis tarptautinės „JonasMekas100!“ programos.
Po seanso sekė klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu žiūrovai galėjo daugiau sužinoti apie avantgardinio kino krikštatėvį iš Jono Meko kolegos ir draugo Pipo Chodorovo lūpų.
Festivalio žiūrovai buvo pakviesti pasiklausyti Niujorke gyvenančios Simonos Smirnovos lietuviškų dainų ir kanklių koncerto. Renginio pabaigoje buvo parodytas Venecijos filmų festivalio apdovanojimą pelnęs Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“ bei klausimų ir atsakymų sesija su režisieriumi po seanso.
