Šiuo laišku kreipiuosi į visus Čikagoje ir už jos ribų gyvenančius ŽEMAIČIUS, kviesdamas pradėti žemaitišką bendravimą „Čikagos Aido“  laikraštyje. Sako, kad Čikagoje apsigyvenusių lietuvių yra arti 800,000. Visi suprantame, kaip gera turėti galimybę bendrauti, skaityti ir rašyti lietuviškai. O kaip dėl žemaičių kalbos? Gi Žemaičių Tauta ir mūsų kalba įregistruota Pasauliniuose kalbų registruose!

Mes gi tokie veiklūs ir kūrybingi, mes gi turime ką pasakyti vieni kitiems, o taip pat pasidalinti su aukštaičiais, dzūkais, zanavykais, suvalkiečiais, baltstogiečiais – jotvingių palikuonimis ir kitų tarminių bendrijų atstovais. Žemaičiai ir gražiai – savotiškai – kalba, ir gražiai dainuoja, šoka, o moterys nepakartojamos virėjėlės ir žemaitiškų blynų kepėjos! Čia, Čikagoje, auga tikriausiai tūkstančiai naujos kartos žemaitukų. Kaip jiems sekasi priprasti svetimoje žemėje – tautų ir kalbų  katile?  O kiek daug turime vyresniojo amžiaus žemaičių – įdomu, kaip Jiems sekasi gyventi taip sparčiai keičiantis gyvenimui ne gerėjančion pusėn ? Kaip išgyvenote kovidus, kaip ginatės nuo naujų užkratų? Gi žemaičiai – atsparūs ir užgrūdinti: NEPASIDUODANTYS.

„Čikagos Aidas“ su malonumu skirs vietos žemaitiškam turiniui, mums, žemaičiams tereikia imtis iniciatyvos ir jį kurti! Parodykime sau ir kitiems, iš kokio molio esame drėbti!

Aistis Krivaitis, žemaitis iš prigimimo