Pirmasis istorijos vadovėlis karo metu: naujos Rusijos ideologijos apmatai?
Rugpjūčio viduryje Rusijoje pasirodė naujas istorijos vadovėlis, skirtas 11 klasės mokiniams. Tai pirma kiek išsamesnė istorijos apžvalga, rašyta esant karo būsenai, leidžianti apčiuopti, kokį pasaulio vaizdą valstybė pasirengusi diegti per visą švietimo sistemą.

„Šaknys“: jaunimas tvarkė lietuviškas kapines
Sėkmingai baigėsi jau trečius metus JAV Lietuvių Bendruomenės kartu su JAV Lietuvių Jaunimo Sąjunga organizuojamas projektas ,,Šaknys”, kurio tikslas yra suburti jaunus JAV lietuvius ekspedicijai į seniausias lietuvių apgyvendintas vietoves Amerikoje ir įamžinti pirmųjų išeivių atminimą JAV.

JAV lietuvio mecenato dovanos Nacionalinei bibliotekai
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai pasipildė keliomis dešimtimis lituanikos ir judaikos knygų – visas jas padovanojo bibliotekoje šių metų liepos 31 d. viešėjęs JAV lietuvis Donatas Januta.

Tas pats asmuo skirtingomis pavardėmis, „moteriškų palaidinių apdailos meistrė“ ir Britanijos pilietis okupuotoje Lietuvoje
Po ekspedicijų į Australiją, Naująją Zelandiją, Urugvajų ir Argentiną ieškant nežinomo dokumentinio paveldo, 2023 m. gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir prisidėjus finansiškai Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada PAR, Lietuvos literatūros ir meno archyvo darbuotojai birželio 19 d. išvyko daugiau nei trims savaitėms į tolimą kraštą.

Prof. Rimvydas Laužikas: „Ant žarijų kepta mėsa atlaikė laiko išbandymus“
Vasaros šventėms dažniausiai renkamės pasibuvimą sodybose, lankome draugus, tad Mindaugo karūnavimo dieną galime praleisti lauke ir pasimėgauti paprastais, greitai paruošiamais patiekalais – ant žarijų kepta mėsa nepalieka abejingų. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof. Rimvydas Laužikas teigia, kad šių dienų pomėgis kepti mėsą ant ugnies ar žarijų atkeliavo dar iš proistorinių laikų.

Savaitgaliui – kaunietiškas „faifoklokas“ (+receptai)
Gegužės 20 dieną minimas Kauno miesto gimtadienis. Paminėti buvusios laikinosios sostinės dieną galima ir prisimenant gražią Kauno tradiciją – „faifokloką“, arba kitaip – angliško papročio įkvėptą popietės arbatėlę.

Klaipėdos krašto sukilimo ir Šaulių istorijos pamokos šiandien
Svarbūs istoriniai praeities puslapiai neturi būti pamiršti. Minint Klaipėdos sukilimo 100-mečio ir vieno iš LŠS įkūrėjų, ideologų pirmojo LŠS vado Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873 -1929)150-ąsias gimimo metines būtent taip ir darykime – juk istorija dažnai pasikartoja. Turime prisiminti ir išmokti nedaryti klaidų – bendra istorinė praeitis ir kova už laisvę mus moko ir įpareigoja. Šlovė Lietuvai ir Ukrainai!

JAV lietuvių vienybė palaikant Lietuvos Tarybą
Prieš 105 metus, 1918 m. kovo 13–14 dienomis, JAV lietuvių patriotinės grupės vieningai nusprendė remti Lietuvos nepriklausomybę ir siekti išgauti jos pripažinimą iš JAV valdžios. Dvi pagrindinės JAV lietuvių ideologinės srovės – katalikai ir tautininkai, turėję gana skirtingus įsitikinimus – sugebėjo susitarti ir drauge dirbti „dėl tos Lietuvos“. Vėliau tai tapo pavyzdžiu visai išeivijai, kad lemiamais momentais galima vienybė, į šalį padedant savo ambicijas ir partinius įsitikinimus, siekiant bendro tikslo – laisvės Lietuvai.

Laisvės šaukliui Romui Kalantai – 70
2022-aisiais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972–2022) penkiasdešimtmečio minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje be jo augo dar du broliai – Antanas (g. 1945 m.) ir Arvydas (g. 1958 m.).

Lietuvos partizanų vadų 1949 m. Vasario 16-iosios Deklaracija – istorinio aukso fondo dokumentas
Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas, kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie 100 tūkst. šalies gyventojų, o apie 20 tūkst. iš jų žuvo. Tokio masto organizuotas ginkluotas pasipriešinimas okupacijai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę naujausių laikų istorijoje.

Baltijos Antantė: praeities ambicija, o gal ir dabartinis regioninio saugumo garantas?
1920 metais Bulduruose, prie Rygos įvyko regiono valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos konferencija, kurios idėja buvo regioninio aljanso sukūrimas. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų sukurti daugiašalį bendradarbiavimo formatą tik ką po karo suverenitetą atgavusioms Baltijos valstybėms. Iš istorijos žinome, kad valstybių kaimynių aljansas nevirto rimta gynybine sąjunga. Iš dalies 1920-ųjų idėjos po keliolikos metų transformavosi į kuklesnį „Baltijos Antantės“ projektą. Kuklesnį, nes aprėpė jau tik tris valstybes: Estiją, Latviją ir Lietuvą. O dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą NATO rytinio flango valstybių aljanso idėją, perspektyvoje įjungiant ir Ukrainą, padaro vėl aktualią.

Kaip gimė Vilnius ir kaip gimsta vilniečiai
Gimiau ir užaugau Vilniuje. Išskyrus kelis studijų ar stažuočių metus visą laiką gyvenu šiame mieste. Ar aš vilnietis? Esu girdėjęs tvirtinimų, kad save vilniečiu gali laikyti tik trečios ar net ketvirtos kartos miestietis. Žinoma, aš tokios griežtos sąlygos neatitinku. Tėvai į Vilnių su banga naujakurių atvyko praėjusio amžiaus antroje pusėje didžiojo lietuvių kraustymosi iš kaimų į sostinę laikais.