Svarbūs istoriniai praeities puslapiai neturi būti pamiršti. Minint Klaipėdos sukilimo 100-mečio ir vieno iš LŠS įkūrėjų, ideologų pirmojo LŠS vado Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873 -1929)150-ąsias gimimo metines būtent taip ir darykime – juk istorija dažnai pasikartoja. Turime prisiminti ir išmokti nedaryti klaidų – bendra istorinė praeitis ir kova už laisvę mus moko ir įpareigoja. Šlovė Lietuvai ir Ukrainai!
Šiemet minime Klaipėdos krašto prisiglaudimo prie Lietuvos Respublikos šimtmetį. Taip to meto įvykius įvardijo lietuvininkai. Lietuvos Respublikoje tarpukariu jie buvo įvardijami kaip Klaipėdos krašto atvadavimas. To meto sąlygomis prisiglaudimas ir atvadavimas galėjo pasibaigti sėkme tik įvykus ginkluotam sukilimui, kuriam reikėjo neviešai ir kruopščiai pasiruošti. Pagrindinis krūvis teko Lietuvos Respublikos šaulių sąjungai (LŠS) ir Klaipėdos krašto šauliams bei jaunalietuviams.,savanoriams iiš visos Lietuvos.
Vykstant pasiruošimui nuspręsta, kad siekiant jog ginkluotas sukilimas pasibaigtų sėkmingai, reikalingas ir Vokietijos pritarimas. Užmegzti ryšius nevyriausybiniame lygmenyje padėjo buvęs LŠS pirmininkas Vladas Putvinskis-Putvys (1873 – 1929), kuris jau anksčiau buvo užmezgęs draugiškus santykius su Ukrainiečių karine organizacija (ukr. Українська військова організація,. UVO). Ji buvo įkurta Prahoje 1920 m. rugpjūčio 3 dieną. Berlyne 1922 m. jau veikė UVO atstovai.. Kaune gyveno UVO atstovas Jurevičius, kuris,ir jo tiesioginis vadas Evhenas Konovalecas (1891-1938) kartu su UVO atstovais Berlyne, padėjo Lietuvos šaulių sąjungos atstovams susitikti su Vokietijos kariuomenės vadu gen. J. Sektu (Johannes Friedrich von Seeckt, 1866-1936). Generolas artimai bendradarbiavo su Vokietijos prezidentu socialdemokratu F. Ebertu (Friedrich Ebert, 1871–1925).
Su Lietuvos Respublikos ministro pirmininko ir Užsienio reikalų ministro Ernesto Galvanausko (1882 - 1967) žinia į Berlyną susitikimui su Vokietijos kariuomenės vadu gen. J. Sektu 1922 m. gruodžio pabaigoje išvyko prof. Vincas Krėvė-Mickevičius (1882 – 1954), kpt. Klimaitis ir kpt. Džiuvė. V. Krėvė–Mickevičius savo atsiminimuose rašo, kad gen. J. Sektas pareiškė: Galite būti ramūs, nei vienas vokietis nei vieno šūvio į jus nepaleis.
Su UVO, kuri turėjo atstovus Berlyne, ir Kaune gyvenusio UVO atstovo Jurevičiaus pagalba Šaulių sąjungai už kunigo, verslininko ir bankininko Juozo Vailokaičio (1880–1955) skirtus Šaulių sąjungai 25 000 litų buvo iš Vokietijos nupirkti 1 500 šautuvų, 51 kulkosvaidis ir 1 525 000 šovinių.
Taigi, nuo Lietuvos šaulių sąjungos ir Ukrainiečių karinės organizacijos ryšių pradžios jau daugiau nei 100 metų. Minėdami Klaipėdos krašto prisiglaudimo prie Lietuvos Respublikos šimtmetį, prisiminkime LŠS bendradarbiavimo su UVO svarbą Klaipėdos krašto prisiglaudimo prie Lietuvos Respublikos įvykiu metu.,
Papildomos informacijos apie Klaipėdos krašto prisiglaudimą prie Lietuvos Respublikos yra internete adresais: https://rpb.li/o18Z, https://rpb.li/kLAs6, https://rpb.li/FGf6oN, https://rpb.li/vYQ, https://rpb.li/s73.
A.Gliožeraičio medžiaga. LŠSI informacija spaudai
