Prieš 100 metų gegužės 18-ąją gimęs Karolis Wojtyla – šv. Jonas Paulius II daugelio vadinamas neeiline asmenybe. Tai – ne tik popiežius, bet ir poetas, dramaturgas, filosofas, taip pat – keliautojas. Per savo pontifikatą jis aplankė 129 šalis (visų popiežių rekordas), o jo nukeliautas atstumas prilygsta trims kelionėms į Mėnulį.

Apie šį popiežių žinome daug (o ši diena turbūt paskatins jo asmenybe pasidomėti dar labiau), tačiau ar esate girdėję apie šiuos neįtikėtinus faktus iš šv. Jono Pauliaus II gyvenimo?

1. „Marvel“ apie popiežių sukūrė komiksų knygą (kuri buvo išleista ir lietuviškai!).

Žmogus-Voras, Kapitonas Amerika, Halkas, Juodoji Pantera... ir šv. Jonas Paulius II.

1982 m. komiksus apie superherojus kurianti JAV kompanija „Marvel“ išleido knygą „Jono Pauliaus II gyvenimas“, kurioje veiksmas vyksta nuo popiežiaus vaikystės iki pasikėsinimo į jo gyvybę. Leidinys sulaukė didžiulio susidomėjimo, parduota milijonai tiražų (šiandien jų galima įsigyti internetu – pavyzdžiui, svetainėje „Amazon“ knyga kainuoja maždaug 26 eurus).

Komiksų knygelė 1993 metais ruošiantis popiežiaus vizitui Lietuvoje taip pat buvo išversta į lietuvių kalbą ir išleista net 200 000 vinetų tiražu, o jos kaina buvo 1 litas.

Šv. Jonas Paulius II – ne vienintelis katalikų šventasis, patekęs į „Marvel“ superherojų draugiją. Kompanija taip pat išleido komiksų apie Pranciškų Asyžietį bei Motiną Teresę.

2. Popiežius per plauką išvengė mirties – ir ne vieną kartą.

Nenuostabu, kad apie tave piešiami komiksai, kai tiek kartų esi pasakęs mirčiai: „Palauk, ne dabar.“

„Kodėl jūs nemirėte?“ – nustebęs klausė samdomas žudikas Mehmetas Ali Ahdža, kai šv. Jonas Paulius II jį aplankė kalėjime. Kodėl pasikėsinimas į popiežiaus gyvybę Šv. Petro aikštėje nepavyko, buvo mįslė ir gydytojams. Tačiau tai ne pirmas kartas, kai popiežius buvo akis į akį susidūręs su mirtimi – ir laimingai išsikapstė.

Kai Karoliui Wojtylai buvo 15 metų, jo draugas juokaudamas paspaudė pistoleto gaiduką tiesiai prieš būsimąjį popiežių. Pasirodo, viduje būta kulkos... bet ji prašvilpė pro pat Karolį.

O štai 1944 m., per Antrąjį pasaulinį karą, būsimąjį popiežių, einantį iš darbo, partrenkė nacių vairuojamas sunkvežimis. Laimei, vairuotojas Karolio pasigailėjo ir sunkiai sužeistą, sąmonės netekusį nuvežė į ligoninę. Išgyventi buvo labai mažai šansų – bet čia juk Karolis Wojtyla! Po dviejų savaičių ligoninėje jis visiškai pasveiko – ir dar galutinai apsisprendė tapti kunigu.

Ir dar vienas tų pačių metų nutikimas: per Varšuvos sukilimą prieš Trečiąjį Reichą, įniršę nacių kariai ėjo per namus ir suiminėjo gyventojus. Įsilaužė ir pas Karolį Wojtylą, bet jo nesučiupo – jis pasislėpė jiems panosėje, tiesiog už durų. Naciai kažkodėl jo nepamatė, o Wojtyla vėliau apsistojo pas vietos arkivyskupą, kur išbuvo iki karo pabaigos.

3. Komunistai manė, kad Karolis Wojtyla bus „tinkamas“ arkivyskupas. Vargšeliai.

Katalikų Bažnyčia sovietmečio Lenkijoje buvo suvaržyta – pavyzdžiui, skiriant vyskupus, pirmiausia reikėdavo gauti komunistų partijos leidimą.

Kai 1964 m. reikėjo paskirti naująjį Krokuvos arkivyskupą, komunistai atmetė keletą kandidatų, kol sustojo ties Karolio Wojtylos pavarde: Šitas tinka. Vėliau šis žmogus bus vadinamas vienas iš tų, kurie Europoje sugriovė komunizmą.

Patys kalti.

4. Per lemtingąją konklavą jis skaitė... Karlą Marxą.

Karolis Wojtyla garsėjo kaip plačių pažiūrų intelektualas, gebėjęs perskaityti labai daug knygų. Tačiau į 1978 m. konklavą jis nusivežė ne teologinius raštus, o marksistinę literatūrą. Kodėl? „Jei nori suprasti priešą, turi žinoti, apie ką jis rašo“, – yra sakęs Wojtyla.

Toje pačioje konklavoje kardinolai jį išrinko popiežiumi. Nežinia, ar čia yra koks moralas, bet tiesiog įdomu.

5. Jis ne kartą apmovė komunistus.

Komunistinė valdžia Lenkijoje bandė visaip trikdyti dvasininkų veiklą. Buvo draudžiamos viešos katechezės, tad reikėjo imtis atsargumo ir gudrybių. Karolis Wojtyla su jaunimu rengdavo slaptas iškylas gamtoje, kur galėdavo laisvai kalbėti apie Dievą, o vakarais prie laužo garsiai skaityti C. S. Lewiso „Kipšo laiškus“.

Komunistų dėmesio buvo susilaukęs ir pats Wojtyla. Lenkijos slaptoji policija jį nuolat sekdavo ir rinkdavo informaciją. Kartą, norėdamas slaptai susitikti su vietos arkivyskupu, Wojtyla tyčia įsėdo į kitą automobilį – ir persekiotojai pametė jo pėdsakus.

Dvasininkas taip pat žinojo, jog vyskupų rezidencijoje įmontuota slapta pasiklausymo įranga. Jis tyčia labai garsiai kalbėdavo, kai pokalbių temos būdavo nesvarbios – o rimtus privačius pokalbius pasilaikydavo slaptoms išvykoms į gamtą.

6. Jis ne kartą apmovė ir... savo sargybinius.

Kai šv. Jonas Paulius II tapo popiežiumi, per pačią pirmąją spaudos konferenciją žurnalistai jo paklausė, ar ir toliau jis užsiims savo mylimais pomėgiais – slidinėjimu ir iškylavimu. „Taip, jei tik jie mane išleis“, – atsakė popiežius.

Tačiau leidimo jis, panašu, neprašydavo – kartkartėmis persirengęs pats tyliai išsmukdavo iš Vatikano, o šveicarų gvardiečiai jo neatpažindavo. Ilgametis šv. Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius kard. Stanislawas Dziwiszas prisimena patį pirmąjį kartą ir popiežiaus reakciją, kai jiedviem pavyko prasmukti pro sargybinius: „Mes taip padarėm!“ O kur keliaudavo Šventasis Tėvas, gavęs „laisvų dienų“? Slidinėti ir kopti į kalnus, be abejo.

7. Popiežius turėjo (savi)ironiško humoro jausmą.

Šv. Jonas Paulius II nevengė švelniai pasišaipyti tiek iš savęs, tiek ir iš kitų žmonių ar esamų situacijų. Štai kartą jis pasakojo: „Muzika nepaprastai padeda maldai. Kaip yra sakęs šv. Augustinas, „kas gieda, tas dvigubai meldžiasi“. Paklaustas, ar jis pats moka giedoti, popiežius atsakė: „Kai aš giedu, tai panašu, kad meldžiuosi tik kartą...“

Kalbama, kad mėgstamiausias šv. Jono Pauliaus II anekdotas buvo toks: „Yra du galimi sprendimai, kaip Rytų Europai išeiti iš krizės: vienas – realistinis, kitas – stebuklingas. Taigi, vienas sprendimas – kad Čenstakavos Dievo Motina staiga nužengs su visais angelais bei šventaisiais ir visus įkvėps nedelsiant išspręsti krizę. Na, o stebuklingas sprendimas – kad šalys susivienys.“