Apie mąstymo laisvę ir krašto įvykius: Žygis už krašto laisvę ir motinos kalbą mokyklose prasidėjo XIX amžiuje – prūsų lietuviai rinko parašus po peticijomis kaizeriui ir tuo giliai tikėjo. O už spausdintą žodį – 1547 m. Karaliaučiaus H. Weinreicho spaustuvėje, kur gimė Catechismvsa prasty szadei… Tuo tikėjo protestantai, kuriuos telkė Karaliaučiaus profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis, o parengė Ragainės klebonas kun. Martynas Mažvydas, to paties universiteto jų auklėtinis, kilęs kaip ir jie visi – iš Lietuvos, kur už Nemuno.

**

 Ar kas suvokė tuomet, 1923 m. sausyje, kad ne tik uostas sugrįžta Lietuvai, kad prisikels miestas ir po II p. karo ir pokario griovimų – bibliotekos, muziejai, kultūros namai, koncertų salės, teatrai, o galiausiai ir universitetas. Tame pokaryje lietuvių kalba bus greta rusėniškosios, o vokiškoji retai begirdima, nebepaskaitoma ar suprantama, gi dabar – jau  greta angliškosios...

Archyvų dokumentai liudija, kad Lietuvos nepriklausomybės kovos, prasidėjo 1918 metais, o baigėsi 1923 m. Taip, Mažosios Lietuvos savanoriai – Lietuvos gimnazistai, Dotnuvos studentai. Taip, buvę nepriklausomybės kovų savanoriai ar pašauktiniai, o tuomet Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Vydūno žodžiais tariant, vienširdžiai talkino sesėms ir broliams lietuviams Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose. Ne tik miestuose, bet ir miesteliuose, bažnytkaimiuose.

Lietuvos vyriausybė rado būdą kaip tą pagalbą suteikti ir išvengti užsienio opinijos. Tik ką, 1922 m. Šaulių sąjungos vadas buvo pasikeitęs – Vladas Putvinskis-Pūtvius pareigas perdavė Vincui Mickevičiui-Krėvei, o šis prisiėmė atsakomybę, nes nesėkmės atveju bus ir „atpirkimo ožys“...

Atminkime, kad ir Šaulių sąjungos vado sūnus Vytautas Putvinskis-Pūtvius mokydamasis Dotnuvoje įsijungė į visuomeninę veiklą. 1919 m. čia buvo įsteigtas Šaulių sąjungos skyrius, o jis išrinktas šio padalinio iždininku, vėliau – pirmininku.  Buvo nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos sukilimo dalyvis, Kelmėje – Šaulių sąjungos Kelmės būrio pirmininkas (1927–1934 m.), kartu su bendraminčiais įkūrė Kelmės muziejų.

**

 Viskas, kas yra turi teisę gyvuoti... – Tilžės Akto (1918 m. lapkričio 30 d.) laisvės žodis. Bet tam reikia drąsos ir tinkamo momento. Kova dėl Klaipėdos (žr. to paties pavadinimo atsiminimų knygą, kurią parašė klaipėdiškis dr. Martynas Anysas) sudėtinga – po diplomatinių derybų Klaipėda ir kraštas iki Smalininkų atskiriamas nuo karą pralaimėjusios Vokietijos ir pavedama globoti Antantei arba Santarvei, jos narės Prancūzijos kariuomenei. Ši Santarvės globa prasidėjo 1919 m. ir netikėtu būdu baigėsi 1923 m. sausio 15 d.  Ministro pirmininko Ernesto Galvanausko ir Vinco Krėvės išmintingumo ir organizuotumo dėka, Klaipėdos kraštas 1923 m. vasario 16 d. Santarvės Ambasadorių konferencijoje buvo de jure pripažintas Lietuvai, o 1928 m. sutartimi valstybės siena tarp Lietuvos ir Vokietijos išvesta Nemuno upe. Žinia, Nemuno vardo Tautinėje giesmėje nėra, o Trečiojo Reicho himne buvo: "...von der Maas bis an die Memel...“(liet. nuo Maso iki Nemuno...).

**

Ar minime, ar norime minėti šią datą, vieną iš Lietuvos valstybės lemtingų ir svarbių – galutinis mūšis trumpas, o visų nepriklausomybės kovų pergalė akivaizdi – ąžuolo vainiką Lietuvos didvyrių garbei neša šių dienų šauliai.

Ir atgautas uostas, ir jūrinė valstybė 2023 metais minės 100-mečio jubiliejų. Iškelsime laisvės vėliavas Sausio 1-ąją ir visus metus plevėsuos ir Lietuvoje nuo Vilniaus iki Klaipėdos, ir svečiuose kraštuose – nuo Klaipėdos iki visų Europos ir pasaulio lietuvių buveinių.

Gyvenkime su džiaugsmu ir dėkingumu tiems, kas mums paliko laisvę, galimybę gyventi Tėvynėje, kalbėtis su vaikais ir anūkais lietuviškai, motinos kalba.

Vytautas Gocentas