Vieni priespaudai priešinasi žodžiais, kiti – ginklais. O naujoje Jungtinių Valstijų įsikūrusio Milvokio žydų muziejaus parodoje pagerbiami Vilniuje gyvenę žydų tautybės vyrai ir moterys priespaudai priešinosi gelbėdami knygas nuo ugnies.

Penktadienį Milvokio žydų muziejuje pristatytoje parodoje „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“ (angl. The Book Smugglers: Partisans, Poets and the Race to Save Jewish Treasures from the Nazis) pasakojama apie Popieriaus brigadą – Vilniaus geto kalinių grupę, sudarytą iš rašytojų, akademikų ir bibliotekininkų.

Dvidešimto amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje žydų tautybės žmonės sudarė 30 proc. Vilniaus populiacijos, mieste veikė ne viena žydų mokykla, buvo leidžiami net penki žydų laikraščiai, veikė žydų leidyklos ir teatrai. Tiek oficialiose institucijose, tiek kiekvienos žydų šeimos bute buvo nemažai kultūrinio šios tautos paveldo.

1941 m. birželį užėmę Lietuvą, naciai užgrobė visas žydų institucijas, įskaitant bibliotekas, sinagogas, mokyklas ir muziejus. Būtent Popieriaus brigadai jie pavedė rūšiuoti pagrobtas knygas, archyvus, meno kūrinius ir eksponatus.

Dalis daiktų buvo atidėti išvežti į tuomet Vokietijoje veikusį antisemitizmo institutą, tačiau didžiąją dalį žydų paveldo liepta sunaikinti. Popieriaus brigada įsakymui nepakluso ir, rizikuodama savo gyvybe, nuo liepsnų gelbėjo viską, ką galėjo.

„Drąsiems poelgiams Popieriaus brigados narius įkvėpė suvokta kultūros – knygų, muzikos ir teatro – išsaugojimo svarba tautos išlikimui. Žydų kultūra buvo jų paguodos ir džiaugsmo šaltinis. Kultūros vaidmuo yra esminis bet kurios populiacijos egzistencijai. Kultūros naikinimas neatsiejamas nuo masinių žudynių“, – teigia Milvokio žydų muziejaus kuratorė Molly Dubin.

Paroda „Knygų gelbėtojai“ įrengta keliose muziejaus salėse, į kurias patenkama pro atkurtus Vilniaus geto vartus. Būtent pro juos naktį grįždami iš darbo Popieriaus brigados nariai po paltais į getą slapta gabendavo sunaikinti pasmerktas knygas. Jei sėkmingai pereidavo SS patikrą, knygas ir kitus kultūrinius artefaktus jie slėpdavo plyšiuose už sienų arba rūsiuose.

Atsižvelgiant į tai, kad knygos yra pagrindinė parodos tema, joje gausu ne tik vaizdinės medžiagos, tačiau ir tekstų, padedančių iliustruoti pavojingą ir žiaurią Vilniaus geto tuometę realybę.

Viename iš tokių tekstų pasakojama, kad naciai Popieriaus brigadą buvo priskyrę prie „vertingų specialistų“, suteikdami jiems kiek geresnes sąlygas nei kitiems geto kaliniams. Per kelis mėnesius nuo nacių okupacijos pradžios trečdalis Vilniaus žydų buvo nužudyti, daugelis jų buvo sušaudyti netoliese esančiame Panerių miške. Dėl to brigados nariai greitai suprato, kad privalo išsaugoti kuo daugiau kultūrinio paveldo, tačiau tam turi labai mažai laiko.

Iš 40 Popieriaus brigados narių išgyveno tik aštuoni.

Parodoje taip pat pasakojama ir platesnė Vilniaus žydų istorija nacių okupacijos metais – eksponatai atskleidžia partizaninių grupių, besipriešinusių naciams jėga, istorijas. Taip pat atskleidžiamas ir Popieriaus brigados išsaugotų knygų likimas – kai kurios nukeliavo net iki Niujorko.

Iki gegužės 19 d. Milvokio žydų muziejuje veiksianti paroda parengta pagal 2017 m. išleistą Davido E. Fishmano knygą „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“.