Įspūdinguose Florencijos Senuosiuose rūmuose (Palazzo Vecchio), geografinių žemėlapių salėje, tarp 53 pasaulio šalių žemėlapių, nutapytų XVI a. antroje pusėje, yra ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės topografinis žemėlapis. Jis priklauso seniausiam žemėlapių ciklui, nes ankstesnis, egzistavęs Venecijoje, neišliko. Viename iš žemėlapių taip pat pažymėta ir Žemaitija.
Teigiama, kad tai yra vieni išsamiausių ir tiksliausių to laikotarpio pasaulio žemėlapių. Jie buvo sukurti garsiosios Medičių (Medici) šeimos užsakymu, kuri norėjo salės interjere atspindėti visas žinomas to meto pasaulio šalis. Tai, kad tarp jų yra ir Lietuva rodo, kad LDK didybė buvo žinoma ir Medičiams. Florencijoje esantis senovinis žemėlapis liudija ne vieną svarbų to meto istorijos momentą ir atskleidžia, ką tuo metu italai galvojo apie tolimos tautos papročius.
Pačioje Florencijos širdyje esančioje Sinjorijos aikštėje (Piazza della Signoria) stovintys Senieji rūmai, kur įsikūrusi Florencijos savivaldybė ir turistų itin gausiai lankomas muziejus, tarp gausybės paveldo lobių slepia ir Lietuvos dalelę. Užėję į šių rūmų Žemėlapių salę (Salla delle Carte Geografiche), tarp kitų žemėlapių, tarp 1563 ir 1589 m. nutapytų ant spintų durų, aptiksite ir LDK žemėlapį.
Šios salės interjerą Toskanos kunigaikščio Kozimo I Mediči (Cosimo I Medici) įsakymu XV a. viduryje suprojektavo garsus to meto architektas Džiordžio Vazari (Giorgio Vasari), kuris buvo atsakingas už buvusių Sinjorijos rūmų restauravimą ir pritaikymą čia persikėlusio kunigaikščio dvaro reikmėms.
Salės paskirtis anais laikais buvo svarbi – Guardaroba, arba kilnojamo Medičių turto saugykla. Jos spintose buvo rūpestingai saugojami ne tik kunigaikščių brangūs apdarai, bet ir papuošalai, mineralai, sidabriniai indai, dokumentai, pasiuntinių dovanos bei kiti vertingi arba reti daiktai.
Kozimas I Mediči, kurio du kartus prašyti nieko nereikėjo, nusprendė, kad salės interjeras turi vaizduoti įžymias pasaulio asmenybes, visas, tada žinomo pasaulio šalis, jų gyvūniją ir augaliją ant spintų durų. Patalpos viduryje 2 metrų skersmens gaublys turėjo atkurti pasaulį miniatiūroje, o virš jo, vietoj sietyno, turėjo kabėti dar vienas didelis šviesus gaublys su žvaigždynais ir planetomis.
Visata, sutelkta viename kambaryje, kurio spintose vyrauja ideali tvarka, nes viską stebi budri ir bešališka monarcho Kozimo akis. Absoliutizmo ir savimeilės apoteozė: „cosmo“ (it. kosmosas) lygu „Kozimo“. Tačiau ambicingas sumanymas buvo įgyvendintas tik iš dalies: nutapyti pasaulio žemėlapiai ir sukonstruotas įspūdingo dydžio gaublys.
Viršutinę sienų dalį Kozimo laikais puošė ir įžymių asmenybių portretai, kurie dabar yra Uffizi galerijos (Galleria degli Uffizi) koridoriuose. Beje, greta imperatorių, popiežių, kitų įžymybių toje galerijoje šiandien galima išvysti ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių – Žygimanto Senojo, Stepono Batoro, Vladislovo Vazos ir Jono Sobieskio portretus.
Lietuvos ir Lenkijos karalystė Florencijos Senųjų rūmų žemėlapyje pavadinta Livonia et Lituania, kur pirmoji dabar itališkai verčiama kaip Lettonia, t. y. Latvija. Tai 1565 m. kosmografo ir matematiko Egnazio Danti pieštas žemėlapis, vaizduojantis didelę teritoriją nuo Baltijos jūros iki Juodosios.
Džiugu prisiminti tuos šlovingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, bet įdomiausia dalis yra šios, italams tolimos, šalies aprašyme, kuris puikuojasi žemėlapio kampe dailiai nutapytame kartuše.
„Jos tokios pelkėtos ir pilnos tankių miškų, kad vasarą nei prekeiviai, nei kiti svetimšaliai ten negali nukeliauti. Bet žiemą ten lengva nukakti, nes pelkės užšąla ir viskas pasidengia sniegu. Toje šalyje apstu medaus ir vaško, ir labai gražių odų, ir kailių, ypač sabalų ir šermuonėlių. Matronos, su jų vyrų sutikimu, viešai paleistuvauja su svetimais vyrais ir juos vadina giminės tęsimo padėjėjais.
Neretai [jos] palieka [vyrus] ir išsiskiria, teka už kitų, paskui antrąkart atsiskyrusios, vėl tuokiasi. Jei vyrams toks elgesys turėti suguloves yra draudžiamas ir smerktinas, tai moterims priimtas ir leistinas. Paprotys ne tik gyvuliškas, bet ir skirtingas visoms kitoms šalims…“, – taip pirmiesiems keliautojams iš katalikiškų kraštų atrodė vietiniai, neretai dar labai pagoniški, lietuvių, žemaičių ir rusėnų papročiai.
Aprašyme minimas Vilna, kaip Livonijos miestas, o Ryga ir Novgorodas priskirti Lietuvai. Apytiksliai apibūdinamos Lietuvos, Lenkijos ir Livonijos teritorijų gamtinės ribos (upės, kalnai ir kt.), skiriančios jas nuo Rusijos valdomų žemių. Pažymima, kad išpažįstami du krikščioniškų apeigų kultai: Romos ir Graikų [ortodoksų].
Dabartinės Baltarusijos teritorijoje, ties Taiona nuova vietove, ant žemėlapio parašyta, kad LDK valdovas Žygimantas Senasis 1514 m. mūšio su Maskvos kunigaikščiu metu čia nukovė 80.000 maskvėnų. Taip paminėtas dar Vytauto Didžiojo statytos medinės Oršos pilies gynimo mūšis, įvykęs rugsėjo 8 dieną – svarbi Lietuvos ir Lenkijos karinė pergalė, laikinai užkirtusi kelią Rusijos ekspansijai.
Žygimanto Senojo autoritetas pakilo, todėl šiuo laimėjimu jis labai didžiavosi. Medičiams irgi buvo malonu, kad jų tolimi giminės Jogailaičiai sugebėjo pasipriešinti Maskvos kunigaikščiui Vasilijui III, būsimam Ivano Rūsčiojo tėvui. Abi garsios dinastijos buvo susijusios dinastiniais saitais su Habsburgais, taigi Medičiai buvo labai tolimi, bet visgi ir Jogailaičių giminės.
Apsukę istorijos šachmatų lentą, sąsajų su Senaisiais rūmais (Palazzo Vecchio) rasime ir Lietuvoje. Turbūt visi žino žymiuosius Mykolo Oginskio rūmus Plungėje. Šį dvarą M. Oginskis 1873 m. nusipirko iš grafų Zubovų. M. Oginskio rūmų ansambliui priklauso ir Zubovų 1846 m. pastatyta neogotikinio stiliaus dvaro laikrodinė, kurioje yra įsikūrusi Plungės savivaldybės viešoji biblioteka.
Laikrodinė ir jos bokštas yra nedidelė Florencijos Palazzo Vecchio kopija. Grafai Zubovai labai mėgo lankytis Florencijoje, todėl pasistatė būstą su itališkomis reminiscencijomis.
Prieš keletą metų palei laikrodinę buvo atrastos apšildomos oranžerijos liekanos. Tarp egzotiškų ir kambario šilumą mėgstančių augalų Zubovai gerdavo kavą ir prisimindavo Florencijos Palazzo Vecchio mūrus, nušviestus Toskanos saulės.
Rūta Abaravičiūtė, ITLIETUVIAI.IT
Nuotraukose – Florencijos senieji rūmai. R. Šlepavičiaus ir knygos “La Sala Delle Carte Geografiche in Palazzo Vecchio” nuotr.
