Šveicarijoje trečiadienį vyksiantis JAV prezidento Joe Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino gaivina prisiminimus apie 1985 metų viršūnių susitikimą Ženevoje, kai pirmąkart susitiko Šaltojo karo laikų varžovai Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas.
Nepaisant žvarbių lapkričio orų šiame Šveicarijos mieste, Vašingtono ir Maskvos santykių ledas anuomet pradėjo tirpti, JAV ir Sovietų Sąjungos lyderiams pirmąkart tiesiogiai susitikus neutralioje teritorijoje.
Praėjus 36 metams Bidenas ir Putinas trečiadienį surengs daug mažiau lūkesčių keliančias derybas ant ramių Ženevos ežero krantų, juos supant svarbios istorijos atgarsiams.
1985 metais „atmosfera buvo neįtempta, jie abu buvo šį tą parengę, kad sugundytų kitą stovyklą“, – pasakojo buvęs naujienų agentūros AFP korespondentas Didier Lapeyronie, rengęs reportažus apie R.Reagano ir M.Gorbačiovo derybas.
„Tuo pat metu visi žinojome, kad šis momentas – istorinis“, – pridūrė jis.
Pradžia atrodė ne itin daug žadanti. Prieš Reaganui atvykstant į vieną iš viršūnių susitikimo vietų vienas šveicarų garbės sargybos kuopos narys nualpo, neatlaikęs šalčio.
Likus šešeriems metams iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais, susitikimas Ženevoje buvo visų pirma sutelktas į pastangas užbaigti abiejų supervalstybių ginklavimosi varžybas, viliantis kurti geresnius santykius tarp Rytų ir Vakarų. Tris dienas trukusį viršūnių susitikimą nušvietė 3,5 tūkst. žurnalistų.
Tuometis AFP reporteris Nicolas Burgy, laukęs Ženevos oro uoste atskrendant Reagano, prisiminė tvyrojusią „džiaugsmo“ nuotaiką.
Pašnekesiai prie židinio
Vienoje įsimintiniausių per tą dviejų galingiausių žmonių pasaulyje susitikimą padarytų nuotraukų Reaganas ir Gorbačiovas matomi sėdintys krėsluose šalia židinio ir vienas kitam besišypsantys – atrodo, tarsi jaukiai kalbėtųsi susitikę du seni draugai.
Draugiškumą demonstravo ir lyderių antrosios pusės – Raisa Gorbačiova ir Nancy Reagan. Stebint žurnalistams jos šnekučiavosi prie puodelio arbatos.
Marie-Noelle Blessig, turėjusi parengti AFP reportažų apie lyderių žmonoms skirtą programą, prisiminė stebėjusi, kaip Gorbačiova apsilankė Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje, „kad pasveikintų darbuotojus, ir sulaukė jų garsių plojimų“.
Dar vienas šylančių santykių ženklas buvo pirmasis Gorbačiovo ir Reagano rankų paspaudimas, trukęs septynias sekundes. Ši istorinė akimirka įvyko priešais XIX amžiaus vilą „Fleur d'Eau“ Ženevos ežero pakrantėje. Šis kompleksas dabar yra parduodamas. Lyderiai paspaudė vienas kitam ranką stebint sode susirinkusiems nuščiuvusiems fotografams ir žurnalistams.
Kai amerikiečiai pirmajai derybų dienai pasirinko didelę vilą, Reaganas buvo pirmasis, pasitikęs Gorbačiovą, ir „atrodė labai gerai nusiteikęs“, sakė istorinę akimirką stebėjęs Claude'as Smadja, Šveicarijos televizijos TSR buvęs redaktoriaus pavaduotojas.
„Iškart atsiskleidė labai amerikietiška, labai kalifornietiška Reagano pusė – jis spaudė Gorbačiovo ranką, kitą ranką padėjo jam ant peties, vesdamasis į vidų; jiedu apsikeitė šypsenomis, – pasakojo Smadja. – Jie abu norėjo parodyti esantys labai atsipalaidavę.“
„Pribloškiantis momentas“
Kanados radijuje tuo metu dirbusi Christiane Berthiaume šio momento svarbą suvokė tik Gorbačiovui atvykus į vilą.
„Kai jis išlipo iš automobilio, nė vienas žurnalistas neuždavė jokių klausimų. Visiems buvo tiesiog atėmę žadą. Tai buvo pribloškiama“, – sakė Berthiaume, vėliau dirbusi įvairių JT agentūrų atstove spaudai.
Faktas, kad sovietų lyderis atvyko į susitikimą su JAV prezidentu, „buvo ženklas, kad Šaltasis karas – baimės paženklintas laikotarpis – eina į pabaigą“.
Faktą, koks svarbus buvo šis susitikimas, pabrėžė JAV ir sovietų delegacijų sprendimas neteikti jokios atnaujintos informacijos apie derybų eigą iki pat renginio pabaigos.
„Nepaisant asmeninės šilumos pirminis susitikimas iš tikrųjų buvo labai aštrus. Abiejų pusių pozicijos buvo labai tolimos“, – sakė Smadja.
Renginio šeimininkai šveicarai taip pat puikiai suvokė atotrūkį tarp supervalstybių. Tuomečio Šveicarijos prezidento Kurto Furglerio padėjėjas Walteris Fustas turėjo parengti savo viršininkui „dvi skirtingas sveikinimo kalbas, atsižvelgiant į skirtingas kultūras“.
Kultūrinis atotrūkis taip pat buvo pastebimas iš abiejų delegacijų darbo stiliaus, AFP pasakojo Fustas.
„Dalyviai rusai atvyko išsirikiavę, labai drausmingi. Amerikiečiai ne taip griežtai laikėsi instrukcijų ir protokolo“, – aiškino jis.
Tuo metu Nancy Reagan panoro, kad išdėlioti mineralinio vandens buteliai būtų pakeisti amerikietiškais, taip pat pageidavo, kad viena padėjėja paragautų jai siūlytų patiekalų prieš pati pradėdama valgyti, nurodė Fustas.
