Monsinjoras A. Kontautas: „Svarbiausia būti žmogumi“
Monsinjoras Albertas Kontautas (Al Contons) ilgametis Bostono šv. Petro lietuvių bažnyčios klebonas ir kunigas yra pirmosios bangos emigrantų vaikas. Gimęs Pietų Bostone, toje pačioje bažnyčioje jis buvo pakrikštytas ir įšventintas į kunigus. Būsimasis prelatas augo lietuviškoje aplinkoje, tad jam visada buvo svarbūs parapijos žmonės, jų džiaugsmai ir rūpesčiai. JAV Lietuvių Bendruomenės 70-mečio proga kalbiname Bostono šv. Petro lietuvių bažnyčios kleboną emeritą ir ilgametį Amerikos lietuvių „Kunigų vienybės“ sąjungos pirmininką Albertą Kontautą.

Lietuvai būtinas popandeminis ekonominio atsigavimo planas
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ekonominio bendradarbiavimo komisijos tikslas – subūrus užsienio šalyse ir Lietuvoje gyvenančius ekspertus prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gerovės didinimo. Naujasis komisijos pirmininkas Kęstutis Eidukonis tikisi, kad šios pareigos leis plačiau paskleisti savo idėjas ir paskatinti Lietuvą išnaudoti jos didžiules galimybes. Su K. Eidukoniu kalbamės apie komisijos tikslus, popandeminę viziją Lietuvai ir pokyčių svarbą.

Rimvydas Rubavičius: „Mano prioritetas – kraštų jaunimo sąjungų stiprinimas ir jų įgalinimas klestėti ir augti“
Birželio 19–20 ir 26–27 dienomis Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (LLJS) kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) suorganizavo XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresą. Šiemet kongresas persikėlė į virtualią erdvę, kur susirinko dalyviai iš įvairių pasaulio kampelių, su delegatais dar tikimasi susitikti Punske 2022 m. kultūrinėje kongreso dalyje.

R. Satkauskas: „Svarbu, kad mūsų šaknys nebūtų nukirstos”
Amerikos lietuvių gydytojų sąjungos narys, vienas geriausių Illinois valstijos kaimo gydytojų Remigijus Satkauskas, pelnęs Illinois Rural Health Association (IRHA) apdovanojimą, didžiuojasi savo lietuviškomis šaknimis.

Prof. J. Zdanys: „Mano pareiga padėti mūsų tautai”
Jonas Zdanys – angliškai ir lietuviškai rašantis poetas, vertėjas, Sacred Heart University (Fairfield, Connecticut) anglų literatūros profesorius. Su profesoriumi Jonu Zdaniu kalbame apie kūrybą, dabartinę literatūrą, vertimus.

Prailgintos jaunystės atstovas
Šįkart kalbamės su žmogumi, su kuriuo bendraujant tikrai netenka nuobodžiauti ar liūdėti. Algimantas Gustaitis – buvęs JAV LB Krašto valdybos Vicepirmininkas finansiniams reikalams, JAV LB Cape Cod apylinkės iždininkas ir šiuo metu einantis Naujosios Anglijos apygardos iždininko pareigas. Užaugęs menininkų šeimoje, gyvenime matęs ir šilto, ir šalto, šis žmogus tiesiog trykšta gera nuotaika ir puikiu humoro jausmu. Įsitikinkime tuo patys.

JAV senatorius: nuo pat Antrojo pasaulinio karo nematėme tokios agresijos
Nuo pat Antrojo pasaulinio karo nematėme tokios agresijos. Turime prieš ją pasisakyti ne tik mes, bet ir visa pasaulio bendruomenė, tikina Vilniuje viešintys Jungtinių Valstijų senatoriai, komentuojantys Kremliaus veiksmus, taip pat ir Baltarusijos režimo agresiją prieš opozicijos aktyvistus.

Marija Clara: „Tikiuosi garsinti Lietuvos vardą pasaulyje“
Lietuvos ir pasaulio muzikinėje padangėje suskambo negirdėti akordai ir ėmė kilti naujas talentas. Charizmatiška, spalvinga, žavi išskirtinio, aksominio  balso savininkė Marija Clara (tikr. vardas Marija Villar de Rohde) drąsiai ir užtikrintai žengia solinės dainininkės keliu. Scenos slapyvardis Marija Clara – tai dainininkės du vardai, vienas krikšto, kitas sutvirtinimo vardas – pasirinktas, kad būtų lengviau įsimenamas ir ištariamas užsienio melomanams. Jos muzika alsuoja RnB, soulo dvasia, tačiau galima atrasti ir džiazo elementų. Dainos – tarsi gyvenimo dienoraštis, kuriame atsiskleidžia vidinės būsenos, idėjos ir išgyvenimai.

Prof. dr. R. Kašubaite-Binder: „Lituanistinės mokyklos turi išlikti”
Profesorė dr. Rima Kašubaitė-Binder ne kartą skaitė paskaitas Amerikoje įsikūrusių lituanistinių mokyklų mokytojams. Jos paskaitos visada kelia diskusijas, klausytojai jai pateikia daug klausimų. Šįkart su profesore kalbamės apie giminės ištakas, puoselėjamą lietuvybę ir būtinybę išsaugoti šeštadienines mokyklas.  

J. Švedaitė: „Esame maža tauta, bet turime turtingą istoriją, kultūros ir meno tradicijas”
Connecticut Lyric Opera (CLO) sėkmingai dirbanti lietuvė solistė Jūratė Švedaitė, kompozitoriaus Jono Švedo anūkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius, dainavo su Lietuvos ir Kauno kameriniais orkestrais, ansambliais „Banchetto musicale“ ir „Lietuva“ . 1998 metais išvykusi į JAV, tęsė savo kūrybinę veiklą. Apie profesinės sėkmės istoriją, lietuviškos muzikos sklaidą Amerikoje bei garsųjį senelį kalbamės su dainininke (operos sopranu) ir pedagoge Jūrate Švedaite.

Laima Liutikienė: ,,Lietuvybė – cheminė medžiaga mano kraujyje“
Nedažnai taip atsitinka, kad net nemačius žmogaus, o tik bendraujant su juo laiškais užsimezga nematomas ryšys, sutampa žiūrėjimo kampas į daugelį mums svarbių dalykų. Džiaugiuosi, jog tokių retų atvejų mano gyvenime pasitaikė ne vienas ir ne du. Šis – vienas tokių. Nors su Laima Liutikiene susėdus prie kavos puodelio ramiai pasišnekėti apie tai, kas mums abiems rūpi ar atrodo svarbu, taip ir neištaikom progos, bet su ja, aktyviai besisukančia lietuviškoje veikloje, elektroniniais laiškais ar žinutėmis tenka bendraut jau keletą metų. Dažniausiai tai būna ,,dalykinis“ susirašinėjimas, susijęs su įvairiausios informacijos apie JAV Lietuvių Bendruomenės veiklą pasidalinimu, bendrų projektų aptarimas. Tačiau nuo pat pirmų susirašinėjimų su Laima supratau, kad su ja bendrauti ir dirbti bus nesunku. Kuomet svarstėm, ką, mūsų organizacijai švenčiant gražų jubiliejų, būtų galima pakalbinti istorijų ciklui ,,Lietuvybės genas“, prisiminiau prieš keletą metų darytą interviu su Laima. Mano pašnekovė sutiko jį peržiūrėti ir atnaujinti, tad su malonumu pristatau vieną iš tų žmonių, kurie nesislepia kitiems už nugarų, o tiesiog renkasi tokį gyvenimo būdą – lietuvybę.

Kino industriją pandemija išgąsdino, tačiau „nesusargdino“
Pasaulinė COVID-19 pandemija pernai išaugino naujų filmų paklausą ir smarkiai padidino žmonių, besinaudojančių filmų platformų paslaugomis, skaičių. Kita vertus, filmų kūrėjus ji privertė skubiai kurti naujas taisykles ir skirti šimtatūkstantines sumas viruso prevencijai. Lietuva netapo išimtimi – čia pačiame pandemijos įkarštyje buvo kuriamas tikrais įvykiais paremtas prancūzų kūrėjų filmas.