Kokie kasdieniai įpročiai padės sustiprinti emocinę sveikatą?
Apie emocinės sveikatos svarbą kalbama vis daugiau, tačiau vis dar gajūs stereotipai, kad dėl „menko liūdesio“ kreiptis į specialistus nereikia arba kad „visas depresijas išvaikyti galima fiziniu darbu“. Iš tiesų nuo emocinės sveikatos būklės priklauso mūsų fizinė sveikata ir bendrai gyvenimo kokybė. Apie emocinę sveikatą ir jos stiprinimą kalbamės su specialistais.

Estijos lietuvė Kristina Andla su vyru estu šeimoje kalbasi lietuviškai
Estijoje veikia aktyvi lietuvių bendruomenė, kurios veikloje dalyvauja įvairių sričių specialistai. Tarp jų – iš Klaipėdos kilusi bendruomenės valdybos narė Kristina Andla, sutikusi pasidalinti įdomia savo gyvenimo istorija, kaip studijuodama suomių kalbą ne tik susipažino su savo sutuoktiniu, bet ir kardinaliai pakeitė karjeros kryptį.

Sąmoningo gyvenimo trenerė: „šiems laikams būdinga depresija su šypsena“
Vis daugiau žmonių kenčia nuo perdegimo sindromo – jaučia nuolatinę įtampą, tuštumo jausmą, energijos stoką, negebėjimą susikaupti, tampa apatiški arba nesuvaldo emocijų ir partrūksta. Projekto „Laimės kamertonas“ įkūrėja, kūno terapijos ekspertė ir sąmoningo gyvenimo trenerė Rasa Mažionienė dalinasi patarimais, kaip įveikti perdegimą bei pasirūpinti savimi, kad organizmo resursų užtektų susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

Los Andželo lietuvis Arvydas Raulinaitis: augau lietuvybės židinyje
Lietuvių šeimoje „Los Angelėje“ gimęs ir užaugęs Arvydas Raulinaitis teigia per ketverius metus išvažinėjęs skersai ir išilgai visą Lietuvą – žemę, dėl kurios jo giminės „liejo kraują, nustojo turto ir kentėjo“. Iškilus grėsmei, Arvydas pasiruošęs šią žemę ginti Lietuvos šaulių sąjungos gretose: „Esu sveikas, išmanau ginklus ir esu reikalingas tėvynei. Gegužės 15 dieną daviau priesaiką ginti kraštą negailėdamas jėgų ir gyvybės.“ Lietuviškomis šaknimis besididžiuojantis Amerikos lietuvis sutiko pasidalinti pasakojimu apie savo senelių, žymių nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos asmenybių Prano Viktoro Raulinaičio ir Domo Krivicko, veiklą, pabėgėlių keliais blaškytos giminės likimą. O svarstančius galimybę grįžti į Lietuvą ragina nedvejoti ir pažinti protėvių šalį.

Kunigas Kęstutis Dvareckas: „Ar nauji metai reiškia naują pradžią?“
Gebėjimas ištesėti pažadus yra stiprios asmenybės bruožas, tačiau ar tikslinga duoti naujametinius pažadus tiek sau, tiek kitiems žmonėms? Apie pažadų prasmę ir tikrąjį norą keistis kalbamės su kunigu Kęstučiu Dvarecku.

Peršalimo ligos
– Keičiantis metų laikams retas kuris nepradeda čiaudėti ar kosčioti, „nešliurpščioja“ nosimi. Peršalimo ligos – vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų. Kokios yra šių ligų priežastys, kas jų sukėlėjai? – Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai. Susidarius palankioms sąlygoms, virusai sukelia ir slogą, ir kosulį, ir kitus simptomus. Paprastai po bendrojo paprasto peršalimo gali pradėti vystytis komplikacijos, kurios dažniausiai apima viršutinius kvėpavimo takus  ir arčiausiai esančius organus. Tai sukelia faringitą (ryklės uždegimą), sinusitą, tracheitą, bronchitą.

Ar darbo netekimas gali pakirsti savivertę?
Per pandemiją susidūrėme su didesniais ar mažesniais sunkumais, išbandymais, galbūt žinomais ar naujai atsiradusiais vidiniais slogučiais. Ne vieno pajamos sumažėjo, o dalis žmonių apskritai neteko darbo. Ar jo praradimas gali sukelti depresiją, pakirsi savivertę? Mintimis dalijasi psichologė Karolina Butautienė (K.B.) ir medicinos psichologė Karolina Petraškaitė (K.P.).

Prelatas Edmundas Putrimas: „Mes turime grįžti prie savo šaknų“
„Esu dipukų palikuonis, – sako PLB sielovadininkas prelatas Edmundas Putrimas. – Mano tėvai į Kanadą atvyko 1948 metais. Taigi esu lietuvis, gimęs ir užaugęs Kanadoje.“

Kai kurie klausimai nėra baigtiniai, jie kyla ir kils dešimtmečius
Kad ir kur begyventume, esame vienos tautos, kentusios tremtį, patyrusios nelengvų išbandymų saugant savo kalbą, kultūrą, papročius, vaikai. Dėl politinių ir kitų priežasčių išsklidę po visą pasaulį. Išsklidę, bet nenutolę nuo Lietuvos, gyvenantys viltimi, kad ir Lietuvai jie yra artimi ir savi. Apie lietuviams svarbius klausimus ir tai, kaip prie jų sprendimo prisideda Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisija, kalbamės su šios komisijos pirmininku Jonu Bružu.

Taiyda Rudaitis Chiapetta: „Noriu būti pavyzdys jaunimui ir kitiems, parodyti, kaip svarbu ir smagu prisidėti prie lietuviškų veiklų ir jas gerinti“
Antros kartos JAV lietuvė Taiyda Rudaitis-Chiapetta gimė ir augo Čikagoje. Abu jos tėvai gimė seneliams jau pasitraukus iš Lietuvos – mama Amerikoje, o tėtis Vokietijoje. Nuo karo bėgę seneliai bei lietuviška dvasia auginti tėvai ir už Atlanto sugebėjo perduoti meilę Lietuvai ir lietuvių kalbai.

Amsterdamo menininkas Atlis Tiškus: „Tapyti be poezijos, tai tik teplioti dažus“
Atlis Tiškus (Arūnas Tiškus) pieštuką į savo rankas paėmė ankstyvoje vaikystėje ir nuo to laiko jo nebepaleido. Humoro nestokojantis menininkas tapo paveikslus, freskas, atvirukus, kuria sieninę tapybą, ir tai daro ne tik savo malonumui, bet ir komercijai – kuria paveikslus turistams bei pagal užsakymą. Rengia savo parodas, dalyvauja konkursuose. Ir pats yra respublikinio dailės darbų konkurso vertinimo komisijos narys. Atlis ne tik tapo, bet ir kuria dainas, kurias įgroja jo žmona, profesionali muzikantė Laimutė. Taip pat rašo eilėraščius, labai mėgsta keliauti, pažinti naujas šalis, kultūras. Nyderlanduose gyvena nuo 2008-ųjų, kai, atvažiavęs laikinai uždarbiauti, nejučia prisijaukino šią laisvamanišką šalį ir persikėlė čia gyventi. Šiuo metu dirba Amsterdamo mieste dailininku.

Senatoriaus Durbino interviu viešint Lietuvoje
JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas, pirmadienį Seime buvo apdovanotas Aleksandro Stulginskio žvaigžde. LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ Lietuvoje viešintis senatorius kalbėjo apie mūsų šalies bei Baltijos regiono saugumą, Rusijos karą prieš Ukrainą, Vladimiro Putino vykdomą politiką, potencialią Ukrainos narystę NATO bei lietuviškas šaknis.