Lietuvos laisvės kova bus pristatoma parodoje Vašingtone
Kovo 15 d. Komunizmo aukų muziejuje Vašingtone atidaroma paroda pavadinimu „Nuo sovietinės raudonos iki lietuviškos trispalvės: 50 metų kovos už laisvę“. Kaip svarbu, kad ši paroda atidaroma Vašingtone, ir ką gi Amerikos žmonės galės joje išvysti, pasakoja dvi parodos organizatorės Ramunė Driaučiūnaitė ir Dovilė Lauraitienė.

Senoliui Stelmužės ąžuolui bus teikiama pagalba
Pablogėjus Stelmužės ąžuolo būklei, kreipiamasi į specialistus pagalbos. Skubiai rengiamasi viešiesiems pirkimams, kad patyrę arboristai įvertintų senolio medžio būklę ir pasiūlytų sprendimus, kaip jam padėti, praneša Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Lietuvos gynybos politika ir karo Ukrainoje pamokos
Vasario 27-ąją Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vyko diskusija pavadinimu „Lietuvos gynybos politika ir karo Ukrainoje pamokos“. Pokalbio dalyviai – Regioninio kibernetinės gynybos centro (RKGC) direktorė Inga Žukauskienė, karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis, VU TSPMI dėstytojas doc. dr. Nerijus Maliukevičius ir atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis – aptarė dėmesio vertas karo Ukrainoje pamokas bei jų refleksiją Lietuvoje.

Ar lietuviai patenkinti savo gyvenimu?
Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas Lietuvos gyventojas vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenkinti labiau nei kiti europiečiai, o gal kaip tik priešingai? Ar jaunimas labiau patenkintas gyvenimu nei vyresni žmonės?

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai
Pirmasis pasaulinis karas sudarė palankias tarptautines aplinkybes ir palankiai pakoregavo Lietuvos geopolitinę situaciją savarankiškumo siekiams įgyvendinti, jo metu garsiau reikalauta autonomijos. 1917 m. rugsėjo 18–22 dienomis Vilniuje vykusi Lietuvių konferencija nusprendė, kad galutinę valstybės valdymo formą ir santykius su kaimyninėmis valstybėmis nustatys demokratiškai visų gyventojų išrinktas Lietuvos Steigiamasis Seimas.

Rusija paskelbė 29 Lietuvos politikų, istorikų ir teisininkų paiešką
Rusijos opozicinis portalas „Mediazona“ antradienį paskelbė tyrimą, kuriame išanalizavo iš Rusijos VRM tinklalapio parsisiųstą visą viešai prieinamą paieškos duomenų bazę – beveik 100 tūkst. paieškos kortelių. Paaiškėjo, kad Rusija yra paskelbusi 101 Lietuvos piliečių „paiešką“, 29 iš jų yra dabartiniai ir buvę politikai, istorikai, teisininkai, susiję su sovietinių paminklų demontavimu, Sausio 13-osios byla.

„Mažasis princas“ prakalbo žemaitiškai
Artėjant Vasario 16-ajai, Vilniaus knygų mugei, šalyje ruošiantis minėti Lietuvių kalbos dienas, šiais, žemaitiško rašto metais, dienos šviesą išvydo ypatingas leidinys – Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“ žemaitiškai, rašoma leidėjų pranešime žiniasklaidai.

Lietuva sureagavo į Maskvos kaltinimus sabotažu
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sureagavo į Kremliaus akibrokštą Baltijos valstybėms, kai pastarosios buvo apkaltintos „bandymu sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija iš piršto laužtus Maskvos kaltinimus vadina keistais, o vyksiančius rinkimus Rusijos laikinai okupuotose teritorijose – „sąmoningai vykdoma provokacija“.

Per trejus metus „Globalios Lietuvos“ projektams numatoma skirti 25 mln. eurų
Per trejus artimiausius metus su Lietuvos diaspora susijusiems projektams, renginiams ir iniciatyvoms planuojama skirti 25,6 mln. eurų. Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais. Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu.

Į referendumą užsiregistravusių užsienio lietuvių skaičius dar labai mažas
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė teigia, kad balsuoti referendume dėl pilietybės išsaugojimo iki šiol registravosi 6 tūkst. užsienio lietuvių. Pasak Dalios Henke, šis skaičius – labai mažas. Tuo metu užsienio reikalų ministro patarėjas patikina, kad pagrindinė informacinė kampanija dėl referendumo dar neprasidėjusi. Artimiausiu metu gyventojams apie referendumą priminti žadama ir pasitelkiant žinomus žmones.

3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad išsaugoti gimus įgytą Lietuvos pilietybę yra svarbu
Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, pilietybės išsaugojimą vertinančių kaip svarbų – 3 iš 4 (76 proc.) šalies gyventojų manymu, yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Tai rodo UAB „Spinter tyrimai“ gruodžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Kodėl su teisėsauga bėdų turinčiam E. Masiuliui karjera baigta, o M. Sinkevičiui ruošiamas paaukštinimas?
Bet kokios žinios apie korupcines problemas iškart atsiliepia Liberalų sąjūdžio ir jos lyderių reitingams. Ne išimtis ir paskutinės žinios apie Eligijaus Masiulio, kuris jau seniai yra pasitraukęs iš partijos, įkalinimą. Liberalų sąjūdžio reitingai iškart pakrito, o pasitikėjimas dabartine pirmininke sumažėjo. Lygiai taip pat reikliai rinkėjai reaguoja ir į kitų dešiniųjų partijų bet kokias sąsajas su nesąžiningumu. O štai kairiojoje politinio spektro pusėje nuotaikos visiškai skirtingos. Socialdemokratų ir kitų kairiųjų partijų reitingai iškilus korupciniams kaltinimams, ne tik nemažėja, bet net auga. Teisėsaugos įtarimai net pakelia skandalų epicentre esančių politikų pasitikėjimą, o rėmėjus skatina susitelkti. Kodėl tokie skirtingi dešiniųjų ir kairiųjų partijų elektorato vertinimai?