Apdovanotos gražiausių lietuviškų pavadinimų įmonės
Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Kultūros ministerijoje apdovanoti gražius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkę vadovai. Valstybinė kalbos inspekcija jau penkioliktus metus rengia Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą, kurio tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus, skelbiama Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Šimonytė ar Estijos premjerė – pernelyg provokuojančios aukštoms pareigoms
Sekmadienį buvo patvirtinta, kad ilgametis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spalio mėnesį paliks savo postą. Tai patvirtinus imta dar aktyviau svarstyti, kas galėtų užimti šį postą. Jau anksčiau tarp galimų naujų Aljanso vadovų buvo minimos Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės ir Estijos premjerės Kajos Kallas pavardės, tačiau kai kurie mano, kad tai būtų per provokuojantis pasirinkimas.

„Rusiškojo pasaulio“ viziją socialiniuose tinkluose skleidžia netikros paskyros
Lietuvoje veikusio „Facebook“ puslapio „Russkaja Litva“ (liet. „Rusiška Lietuva“) analizė parodė, kad socialinių tinklų platformose metų metus plečiasi ištisas tarpusavyje susijusių paskyrų tinklas, skirtas skleisti pro-kremliškus dezinformacijos naratyvus ir sąmokslo teorijas. Debunk.org tyrimo duomenimis, dezinformacijai platinti naudotos ir netikros, botų paskyros.

Baltijos Antantė: praeities ambicija, o gal ir dabartinis regioninio saugumo garantas?
1920 metais Bulduruose, prie Rygos įvyko regiono valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos konferencija, kurios idėja buvo regioninio aljanso sukūrimas. Tai buvo vienas iš pirmųjų bandymų sukurti daugiašalį bendradarbiavimo formatą tik ką po karo suverenitetą atgavusioms Baltijos valstybėms. Iš istorijos žinome, kad valstybių kaimynių aljansas nevirto rimta gynybine sąjunga. Iš dalies 1920-ųjų idėjos po keliolikos metų transformavosi į kuklesnį „Baltijos Antantės“ projektą. Kuklesnį, nes aprėpė jau tik tris valstybes: Estiją, Latviją ir Lietuvą. O dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą NATO rytinio flango valstybių aljanso idėją, perspektyvoje įjungiant ir Ukrainą, padaro vėl aktualią.

Kokie galėtų būti Lietuvos prioritetai arėjančiame NATO vadovų viršūnių susitikime?
Norėdami diskutuoti apie mūsų siekius NATO viršūnių susitikime Vilniuje, turime pirmiausiai atsakyti į klausimą: kokio NATO ateityje norime mes patys? NATO nėra paprastas karinis aljansas. Tai išskirtinė saugumo struktūra, kurios gynybos samprata yra grįsta ne tik atskirų jos narių fizinio saugumo interesais, o ir nefizinėmis, pamatinėmis europietiškos civilizacijos vertybėmis: individo laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe. Šių vertybių gynyba yra kertinis NATO pamatas, todėl ir aljansas yra kitoks nei bet kokie kiti gynybiniai aljansai, kokius matėme anksčiau.

Miestų merai sveikina Vilnių su jubiliejumi
Vilniaus 700-ojo gimtadienio išvakarėse antradienį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje miestų merai sveikina sostinę.

Kaip gimė Vilnius ir kaip gimsta vilniečiai
Gimiau ir užaugau Vilniuje. Išskyrus kelis studijų ar stažuočių metus visą laiką gyvenu šiame mieste. Ar aš vilnietis? Esu girdėjęs tvirtinimų, kad save vilniečiu gali laikyti tik trečios ar net ketvirtos kartos miestietis. Žinoma, aš tokios griežtos sąlygos neatitinku. Tėvai į Vilnių su banga naujakurių atvyko praėjusio amžiaus antroje pusėje didžiojo lietuvių kraustymosi iš kaimų į sostinę laikais.

Lietuvos gyventojų skaičius auga
2023 m. sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,84 mln. gyventojų. Tai maždaug 40 tūkst. daugiau nei prieš metus. Istorinis gyventojų skaičiaus augimas po ilgų nuosmukio ir stagnacijos metų. Nėra ką slėpti, šią teigiamą statistiką lėmė atvykėliai, pirmiausia, iš Ukrainos. Kiti demografiniai veiksniai, tokie kaip piliečių emigracija ir gimstamumas pozityviai nenuteikia.

Mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius
Antradienį šalies politinę bendruomenę pasiekė liūdna žinia – mirė buvęs Lietuvos premjeras Adolfas Šleževičius. Buvęs Vyriausybės vadovas mirė eidamas 75-uosius metus. Apie politiko mirtį socialinėje erdvėje patvirtino žurnalistas ir istorikas Vilius Kavaliauskas.

Ar Vilnius vėl turės merą konservatorių
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kelia dabartinio vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą Vilniaus mero rinkimuose. Po kelių ne tokių sėkmingų partijai rinkimų savivaldoje, šįkart yra daug galimybių, kad sostinė vėl turės vadovą konservatorių. Paskutinis TS-LKD partijos atstovas Vilniuje Raimundas Alekna meravo 2011 m., taigi prieš 12 metų.

Atkurtos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį sveikina pasaulio lyderiai
Spalio 18-ąją profesorių Vytautą Landsbergį, minintį 90-ąjį jubiliejų, sveikina pasaulio lyderiai: Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, Baltarusijos Prezidentė Svetlana Tsihonauskaja, buvęs Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko, Čekijos senato Užsienio reikalų, gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Pavel Fischer, buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carl Bildt.

Pristatytas 2023 m. Lietuvos biudžetas
Penktadienį Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Kažkas pasakys, kad čia ne bėda, kad galima didinti deficitą iki 6, 7 proc., tačiau taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas, mes daliname svetimus pinigus. (...) Ar gali valstybė skolintis beatodairiškai? Mūsų nuomone tuo piktnaudžiauti negalima“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė, pristatydama kitų metų valstybės biudžetą.