Sekmadienį buvo patvirtinta, kad ilgametis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spalio mėnesį paliks savo postą. Tai patvirtinus imta dar aktyviau svarstyti, kas galėtų užimti šį postą. Jau anksčiau tarp galimų naujų Aljanso vadovų buvo minimos Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės ir Estijos premjerės Kajos Kallas pavardės, tačiau kai kurie mano, kad tai būtų per provokuojantis pasirinkimas.
Diplomatai Briuselyje teigia, kad nėra vieningos nuomonės, kas turėtų pakeisti buvusį Norvegijos ministrą pirmininką J. Stoltenbergą. Kai kurie sąjungininkai svarstė planą pratęsti jo jau devynerius metus trunkančią kadenciją, kad jis galėtų prižiūrėti NATO atsaką į krizę, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą.
Tačiau sekmadienį, netrukus po to, kai J. Stoltenbergas grįžo iš aukšto lygio susitikimų Vašingtone, jo atstovė spaudai patvirtino, kad jis baigs eiti pareigas vėliau šiais metais.
Paskutinį kartą, kai kilo klausimas dėl J. Stoltenbergo ateities – 2022 m. vasarį, kai jis buvo paskirtas būsimuoju Norvegijos centrinio banko vadovu, o vėliau pasitraukė – daugiausia spekuliacijų buvo apie moteris.
Septynis dešimtmečius Aljansui vadovavo daugybė Vakarų Europos vyrų, todėl daugelis stebėtojų manė, kad atėjo laikas vadovauti moteriai ir (arba) rytų europietei. Aljanso strateginis dėmesys nukrypo į rytinį flangą, kur naujosios NATO narės susiduria su agresyvia Rusija.
Lenkija ir Baltijos šalys dabar mano, kad jų ilgalaikiai perspėjimai dėl Maskvos yra pagrįsti, ir jos ragina apginkluoti ir paremti Ukrainą prieš invaziją. Tai paskatino kalbas NATO vadovu paskirti, pavyzdžiui, I. Šimonytę arba K. Kallas.
Kaip teigiama, abi jos laikosi griežtos diplomatinės linijos Rusijos atžvilgiu, tačiau kai kurie teigia, kad Baltijos šalių atstovų paskyrimas nauju NATO vadovu būtų laikomas pernelyg provokuojančiu Rusijos atžvilgiu ir pastūmėtų sąjungininkus, kurie jau apginkluoja ir finansuoja Kyjivo pajėgas, arčiau tiesioginio konflikto su Maskva.
Oficialių kandidatų nepaskelbta, tačiau diplomatai Briuselyje užsiminė, kad Nyderlandai siūlys savo gynybos ministrę Kajsą Ollongren. Jungtinė Karalystė per visą Aljanso istoriją jau buvo paskyrusi tris generalinius sekretorius ir tradiciškai mėgsta laikyti save tiltu tarp Europos ir JAV. Kaip galimas kandidatas dažnai minimas šios šalies gynybos sekretorius Benas Wallace`as, tačiau tai gali nepatikti 21 NATO sąjungininkui, kuris taip pat yra Europos Sąjungos narys.
Generalinis sekretorius visada buvo europietis, nors praktiškai Vašingtonas turi lemiamą balsą dėl jo kandidatūros. Ir nors kasdienis darbas yra koordinuoti ir ieškoti sutarimo tarp 30 sąjungininkių, pats pasirinkimas bus vertinamas kaip NATO krypties simbolis.
