Rusijos opozicinis portalas „Mediazona“ antradienį paskelbė tyrimą, kuriame išanalizavo iš Rusijos VRM tinklalapio parsisiųstą visą viešai prieinamą paieškos duomenų bazę – beveik 100 tūkst. paieškos kortelių. Paaiškėjo, kad Rusija yra paskelbusi 101 Lietuvos piliečių „paiešką“, 29 iš jų yra dabartiniai ir buvę politikai, istorikai, teisininkai, susiję su sovietinių paminklų demontavimu, Sausio 13-osios byla.
Sąrašuose nenurodoma pagal kokį teisinį straipsnį paskelbta asmens paieška. Tačiau Kremlius antradienį paskelbė, kad Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas ir kai kuriuos kitus Baltijos šalių pareigūnus į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė dėl Maskvai priešiškų veiksmų.
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Į Rusijos VRM duomenų bazę įtraukti 28 Lietuvos piliečiai, tarp jų Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, jo pavaduotoja Vaida Raugėlė, 13 dabartinių ir buvusių miesto tarybos narių: Arūnas Andziulis, Kazys Bagdonas, Arūnas Baršys, Saulius Budinas, Alina Velykienė, Vytautas Grubliauskas, Rimantas Didžiokas, Edmundas Kvederis, Andrius Petraitis, Vidimantas Plečkaitis, Artūras Razbadauskas, Lina Skrupskelienė, Arvydas Cesiulis, Alvydas Šimkus, Laimė Juknienė; Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, Klaipėdos universiteto istorikai Silva Pocytė ir Vasilijus Safronovas; Laisvūnas Kavaliauskas, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius; 6 dabartiniai ir buvę Vilniaus miesto tarybos nariai, „ieškomi“ dėl sovietinių karių paminklų demontavimo: Vytautas Kašėta, Violeta Podolskaitė, Mantas Stulgaitis, Kamilė Šėraitė, Žilvinas Šilgalis, buvęs meras Remigijus Šimašius; kultūros ministras Simonas Kairys; dėl Sausio 13-osios bylos įtraukti Vilniaus apygardos teismo teismo teisėjai Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teisėjas Artūras Šumskas, teisininkas, buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas.
Į duomenų bazę įtraukta ir Estijos premjerė Kaja Kallas, valstybės sekretorius Taimaras Peterkopas.
Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas anksčiau yra pareikalavęs, kad jo pavaldiniai patikrintų Estijos valdžios institucijų veiksmus, susijusius su paminklo, vaizduojančio tanką T-34, nugriovimu Estijos Narvos mieste netoli sienos su Rusija.
Duomenų bazėje taip pat įrašyta buvusi Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva, 67 parlamento nariai 15 Rygos miesto tarybos narių; Latvijos Valstybės turto ministro pavaduotojas Karolis Rabenda, Valbžycho meras Romanas Szelemejus; Ukrainos Lucko meras Ihoris Polisčukas, Rivnės meras Olekandras Tretiakas; Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), kuris išdavė Vladimiro Putino arešto orderį, vadovas Piotras Hofmańskis, „Meta“ kompanijos atstovas Andy Stone`as, kiti pareigūnai; Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnaujantys užsienio šalių piliečiai.
Kairys: darbas ardant sovietizacijos griuvėsius neliko nepastebėtas
Rusijoje į ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tokiu elgesiu Rusija ir toliau bando kovoti prieš demokratiją ir žmogaus teises.
„Džiugu, kad mano darbas ardant sovietizacijos griuvėsius neliko nepastebėtas“, – BNS antradienį sakė ministras.
„Kalbant rimtai, režimas daro tai, ką darė visuomet: bando užgniaužti bet kokį laisvės vėjo dvelksmą, kovoti prieš demokratiją, prieš žmogaus teises ir laisves ir toliau kurpti savąją su bet kokiais faktais ar logika prasilenkiančią istoriją“, – sakė S. Kairys.
Anot ministro, kultūra, paveldas, atmintis „taip pat yra karo zona, kurioje imperializmas siekia savų tikslų“.
„Mano, kaip kultūros ministro, pareiga – neleisti tų kenkėjiškų tikslų pasiekti, neleisti iškraipyti šių temų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje“, – sakė jis.
Vėliau žurnalistams S. Kairys sakė, kad apie iškeltą bylą sužinojo iš žiniasklaidos.
„Juk Rusija ir Putino režimas yra ne tie subjektai, kurie supažindintų su kokiomis nors teisėmis, paskelbtų, už kokį straipsnį ar panašius dalykus. Tai visiškai kita santvarka, kitas suvokimas ir kita planeta, nesusijusi su įprastais dalykais demokratinėse šalyse“, – teigė S. Kairys.
Pasiteiravus, ar iškelta byla kaip nors keis jo galimas kelionių kryptis, ministras pažymėjo, kad nuo pat kadencijos pradžios buvo duotos rekomendacijos vengti trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO.
„Tai yra akivaizdu. Tai tikriausiai priminimas ne man, nes aš kasdien dirbu šį darbą, susiduriu su įvairiausiais dalykais, puikiai suprantu, kokia ta situacija, bet manau, kad tai geras priminimas, kad karas nesibaigė.
Jis, ačiū Dievui, fiziškai nevyksta mūsų valstybėje, bet mums kasdien reikia kautis – mūsų broliai ukrainiečiai kaunasi fronte tiesiogiai, fiziškai, o kultūra, istorinė atmintis, paveldas taip pat yra karo laukas“, – teigė S. Kairys.
Pernai įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, iš viešųjų erdvių pradėti šalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, kiti simboliai.
Rusijos ieškomas Grubliauskas: „Kažko panašaus aš tikėjausi“
Į Rusijos paskelbtą ieškomų asmenų sąrašą patekęs buvęs Klaipėdos meras, o dabar uostamiesčio savivaldybės tarybos narys Vytautas Grubliauskas teigė, kad tokio nedraugiškos kaimynės sprendimo buvo galima tikėtis.
„Kad jau taip tiksliai galėčiau sakyti, kad esu šiame „garbingame“ sąraše, tikrai negalėčiau, bet, kad tokios garbės galiu susilaukti, tai čia turbūt nieko tokio nuostabaus bent man asmeniškai nėra. Ypatingai turint omenyje praėjusią kadenciją, praėjusios kadencijos aplinką, atmosferą, priimtus jautrius sprendimus, žiūrint Rusijos akimis. Kažko panašaus aš tikėjausi. Dabar, suprantu, tai yra oficialiai įvardyta“, – LRT.lt sakė V. Grubliauskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad tokio sprendimo galima buvo tikėtis jau tuomet, kai pradėta kalbėti apie Rusijoje priimtą įstatymą, kuriuo buvo įteisinta gana griežta reakcija į asmenis, kurie, agresorės nuomone, padarė ne tą, ką reikėjo.
Už ką tiksliai politikas gali būti ieškomas jis pats nežino, tačiau spėja, kad toks Rusijos sprendimas gali būti susijęs ne tik su sprendimais dėl sovietinių paminklų, bet ir, pavyzdžiui, tarybos nario Viačeslavo Titovo mandato panaikinimo istorija. Pastarasis tarybos nario mandato neteko ir buvo nuteistas už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą.
„Prisiminkime vieno tarybos nario mandato atėmimo istoriją, kuri įvyko Klaipėdoje. Tai irgi turbūt yra veiksmas, kurį Rusijos valstybė vertina kitaip, negu vertiname mes. Dėl to turbūt labai nėra ko stebėtis. Atsiradimas tame sąraše turbūt yra grįstas visu spektru sprendimų, kurie ir privedė prie to, kad atsirado mano ir nemažai garbingų kolegų tame sąraše“, – dėstė V. Grubliauskas.
Buvęs uostamiesčio meras taip pat pastebėjo, kad demontuojant sovietinį paminklą Klaipėdoje buvo stengiamasi tą daryti ne kaip nors ypatingai griausmingai, o inicijuojant gyventojų apklausą, tariantis su buvusiais miesto vadovais ir pan.
„Atrodo, buvo nueita civilizuotu keliu. Nors suprantu, kad pats turinys to sprendimo projekto vis tiek būtų buvęs nepriimtinas bet kuria forma. Aš, atvirai pasakius, nesijaučiu kažką padaręs ne taip ar įžeidęs kažkieno jausmus, nors galbūt kam nors yra tokio jausmo. Tačiau šis „įvertinimas“ verčia susimąstyti, prisiminti apie tai, kad nesi draugas šiai valstybei“, – dėstė V. Grubliauskas.
Anot pašnekovo, ši žinia yra signalas, kad ateityje planuojant keliones į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes reikės labai gerai pagalvoti.
„Kažkokios baisios naujienos čia kaip ir nėra, tačiau, aišku, tai yra priminimas apie tai, kad vykstant į tas šalis, kurios yra Rusijos įtakos zonoje, matyt, reikia turėti omenyje, kad gali būti pritaikytos kažkokios sulaikymo aplinkybės ar kažkas panašaus. Čia turbūt vertinčiau tą kaip jau dabar aiškų, oficialų, formalų signalą, kad labai atsakingai reikėtų planuotis keliones. Turbūt ne tik man, bet ir mano artimiesiems“, – sakė V. Grubliauskas.
Artimiausiu metu į Rusijai palankias valstybės politikas kelionių neplanavo.
Į minėtą sąrašą taip pat patekęs dabartinis Klaipėdos meras A. Vaitkus situacijos nekomentuoja.
Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas teigė nematantis prasmės komentuoti tokių Rusijos priimtų sprendimų.
„Niekaip nevertinu. Man visiškai neįdomu, ką Rusija paskelbė. Kodėl aš turiu vertinti tai? <...> Aš neturiu ką pasakyti tuo klausimu protingo, nes čia nėra sprendimas, kurį galima kažkaip protingai pakomentuoti, mano galva. Ką aš galiu komentuoti, kai sėdi valdžioje žmonės, kurie daro tokius sprendimus. Ar verta čia apskritai komentuoti tokius dalykus“, – sakė V. Safronovas.
