Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, pilietybės išsaugojimą vertinančių kaip svarbų – 3 iš 4 (76 proc.) šalies gyventojų manymu, yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Tai rodo UAB „Spinter tyrimai“ gruodžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Apklausa taip pat parodė ženklų gyventojų dalies, girdėjusios apie planuojamą Pilietybės išsaugojimo referendumą, padidėjimą, taip pat išaugo skaičius ketinančių šiame referendume dalyvauti.
„Vyriausybės kanceliarija dar 2023 m. vasario mėn. pradėjo pirmuosius pasiruošimo darbus referendumo informacinei kampanijai. Matome, kad po pirmojo visuomenės informavimo etapo auga visuomenės susidomėjimas referendumu, išaugo ir klausimo svarbos supratimas, viešojoje erdvėje atsiranda daugiau informacijos šiuo klausimu ir tos temos, kuriomis anksčiau buvo dažniausiai užduodami klausimai – pavyzdžiui, karinės prievolės atlikimas, mokesčių mokėjimas, kodėl reikia referendumo ir kita – tampa visuomenei aiškesnėmis. Toks ir buvo pirmojo visuomenės informavimo etapo tikslas – sukurti referendumo informavimui platformą, įtraukti savivaldą, pasaulio lietuvius ir verslo asociacijas, supažindinti visuomenę su būsimo klausimo svarba ir padėti rasti atsakymus ir dažniausiai užduodamus klausimus“, – pastebi Vyriausybės kanceliarijos Komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.
Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 76 proc. respondentų atsakė šį bei tą žinantys apie 2024 m. planuojamą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo. Tai – 21 proc. daugiau nei rodė anksčiau vykdyta apklausa.
17 proc. (padidėjo nuo 6 proc.) informacijos apie referendumą atsakė turintys pakankamai, 25 proc. (padidėjo nuo 20 proc.) – jog informacijos turi, bet jos galėtų būti daugiau, 34 proc. (padidėjo nuo 29 proc.) respondentų įvardijo kažką girdėję apie referendumą. 24 proc. (sumažėjo nuo 45 proc.) apklaustųjų pirmą kartą girdėjo, kad toks referendumas yra planuojamas.
„Teigiamai referendume ketinantys balsuoti respondentai dažniausiai mano, kad svarbu sudaryti galimybes išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų Lietuvai draugiškų valstybių piliečiu dėl šeiminių, migracijos ar kitų priežasčių kartu nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams. Tyrimas taip pat parodė, kad per metus ženkliai padaugėjo gyventojų, žinančių arba bent girdėjusių apie organizuosimą referendumą, tačiau išsamios informacijos vis dar reikia“, – apie apklausos rezultatus sako sociologas Ignas Zokas.
Dalyvauti šių metų gegužės 12 d. numatytame referendume planuoja daugiau negu pusė, 60 proc. šalies gyventojų, tai – 4 proc. išaugęs rodiklis, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa.
Ją vykdant 34 proc. apklaustųjų atsakė, jog referendume tikrai dalyvaus, 26 proc. – kad greičiau dalyvaus. 15 proc. planuoja referendume nedalyvauti, veikiau nedalyvausiantys teigia 10 proc., o tvirtai įsitikinusių savo nedalyvavimu – 5 proc. Dar ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) sako kol kas neapsisprendę dėl dalyvavimo.
Vyriausybės kanceliarijai Seimo nutarimu yra pavesta įgyvendinti Pilietybės išsaugojimo referendumo informavimo kampaniją Lietuvoje apie teikiamo klausimo referendumui svarbą valstybės ir tautos gyvenimui. Bendradarbiaujant su pasaulio lietuvių organizacijomis, savivaldybių asociacija, savivaldybėmis ir šalies verslą vienijančiomis struktūromis, sutelktas referendumo informavimo tinklas.
Praėjusių metų spalio – lapkričio mėn. vyko pirmasis kampanijos etapas, kurio metu, pasitelkiant tradicinius ir skaitmeninius komunikacinius kanalus, buvo komunikuojama apie artėjantį referendumą ir jo reikšmę.
Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų visuomenės informavimą, atsakant į dažniausiai užduodamus klausimus, buvo sukurta speciali svetainė: www.referendumas2024.lt. Antrasis visuomenės informavimo etapas apie Pilietybės išsaugojimo referendumą yra numatytas 2024 m. kovo pab. – gegužės 11 d. Planuojama pasitelkti kuo platesnį spektrą visuomenės informavimo priemonių, kad žinia apie referendumą pasiektų kuo daugiau šalies gyventojų, taip pat yra numatytas ir specialus dėmesys jaunimo įtraukimui.