Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė teigia, kad balsuoti referendume dėl pilietybės išsaugojimo iki šiol registravosi 6 tūkst. užsienio lietuvių. Pasak Dalios Henke, šis skaičius – labai mažas. Tuo metu užsienio reikalų ministro patarėjas patikina, kad pagrindinė informacinė kampanija dėl referendumo dar neprasidėjusi. Artimiausiu metu gyventojams apie referendumą priminti žadama ir pasitelkiant žinomus žmones.
Apie tai, kaip ketinama informuoti gyventojus dėl artėjančio referendumo, apie neseniai atliktą gyventojų apklausą kalbėta Seimo darbo grupės posėdyje.
Jame dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke sako, kad šiuo metu dalyvauti referendume užsiregistravę apie 6 tūkst. užsienio lietuvių. Pašnekovė viliasi, kad ne Lietuvoje gyvenančių tautiečių aktyvumas išaugs.
„Suprantu, kad nebūtinai visas pajėgas turime telkti vien užsienyje, nes iš tiesų mums neužteks balsų užsienyje. Bet norisi, kad tas skaičius būtų didesnis“, – tvirtina D. Henke.
Ji primena, kad užsienyje gyvenantys lietuviai referendume galės dalyvauti dviem būdais: paštu arba atvykę į ambasadą.
„Užsienyje visi, kurie nori balsuoti paštu, pirmiausia turi užsiregistruoti. Kita galimybė bus atvykti į ambasadą arba Lietuvos atstovybę“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Dalia Henke teigia pasiteiravusi atsakingų institucijų, ar užsienyje įsikūrusiems tautiečiams bus pakartotinai priminta apie galimybę dalyvauti referendume. Užsienio reikalų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas savo ruožtu pabrėžia, kad aktyvesnė informacinė kampanija dėl referendumo vyks ateinančiais mėnesiais.
„Tai, kad šiuo metu 6 tūkst. užsiregistravo balsuoti paštu, manau, šioje stadijoje gana normalus skaičius. Bet vasaris, kovas, ypač balandis bus tas laikotarpis, kai informacinio srauto intensyvumas bus maksimalus“, – tvirtina A. Rimkūnas.
Pasak jo, informuoti gyventojus apie referendumą ketinama įvairiais būdais: ne tik per televiziją, radiją, internetą ar socialinius tinklus, bet ir regionuose dalijant lankstinukus, kviečiantis į pagalbą nuomonės formuotojus.
„Mes galvojame ir apie kitas formas. Žinomi Lietuvos žmonės (ir meno, ir kultūros) lankosi lietuvių bendruomenėse, <...> jie praneš ir pakvies dalyvauti referendume“, – priduria užsienio reikalų ministro patarėjas.
Pasak neseniai „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, 3 iš 4 šalies gyventojų mano, kad svarbu išsaugoti Lietuvos pilietybę, kai įgyjama kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybė.
Anot apklausą atlikusios bendrovės atstovo (sociologo Igno Zoko) prioritetu „už“ ketinantieji balsuoti laiko tai, jog Lietuvos piliečių gretos nesumažėtų, tačiau kartu būtų nepakenkta šalies nacionaliniam saugumui.
„Kiti aspektai – kurti glaudų ryšį su išsilavinusiais, darbingais, gabiais, patriotiškais piliečiais – mažiau svarbūs. Gerokai rečiau įvardytas ir pats pilietybės išsaugojimo ateities kartoms aspektas. Labiau koncentruojamasi į dabartinį status quo – kad tai leistų neprarasti piliečių, nepakenktų nacionaliniam saugumui“, – kalba sociologas.
Tos pačios apklausos duomenimis, referendume iš viso planuoja dalyvauti maždaug 60 proc. gyventojų. Svarbu paminėti ir tai, jog kas ketvirtas gyventojas teigė pirmą kartą išgirdęs, kad planuojamas toks referendumas.
Primename, kad 2024 metų gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Šis straipsnis nustato Lietuvos pilietybės įgijimo tvarką.
Siūloma pakeisti 12 Konstitucijos straipsnį, kad piliečiai, gavę kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, neprarastų Lietuvos pilietybės.
Draugiškos valstybės kriterijų šiuo metu atitinka 47 valstybės – tai Europos Sąjungos, NATO ir kai kurių kitų organizacijų narės. Šių šalių sąraše nėra Rusijos ir Baltarusijos.
