Žiedinė ekonomika – kas ji ir kuo naudinga mums bei planetai?
Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau įvairių prognozių apie mūsų planetos ateitį. Gyvendami palyginti švarioje šalyje, kurios pakrančių nedengia neperžengiami kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, kartais sunkiau suvokiame esamų problemų mastą. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Saulius Vasarevičius primena, kad ir mes neabejotinai esame visumos dalis – planetą turime tik vieną. Su profesoriumi kalbamės apie žiedinę ekonomiką – vieną iš priemonių, kurios įgyvendinimas galėtų pagerinti aplinkos apsaugos būklę. Žiedinė ekonomika yra beveik uždara sistema, kurioje siekiama naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių, išmesti kuo mažiau atliekų, kuo ilgiau išlaikyti daiktų vertę ir kuo efektyviau juos naudoti.

Estija įgyvendins ES direktyvas, o Lietuva mokės baudas
Neseniai teko lankytis Estijos Ekonomikos ir transporto ministerijoje ir kalbėtis apie Estijos iniciatyvas, mažinant CO2 išmetimus transporto sektoriuje, keičiant iškastinius degalus atsinaujinančiais energijos ištekliais.

Proginė moneta garsins sutartines
Liepos 10-ąją, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia proginę 2 eurų monetą, skirtą sutartinėms, lietuvių daugiabalsėms dainoms, įrašytoms į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Ekonomika augs sparčiau, nei prognozuota
2019 m. Lietuvos ekonomika augs 3,1 proc. (0,4 p.p. sparčiau nei prognozuota pavasarį) – teigiama šiandien paskelbtose Europos Komisijos (EK) vasaros makroekonominėse prognozėse Lietuvai.

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 vietą
Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet užima 29-ą poziciją.  Palyginti su praėjusiais metais, reitinge Lietuva pakilo 3-imis pozicijomis aukščiau ir už nugaros paliko kaimynines šalis – Estiją (35 vieta, buvo – 31), Latviją (40 vieta, buvo 40 vieta), Lenkiją (38 vieta, buvo 34).

Europoje vyksta talentų nusiurbimas apie kurį niekas nekalba
Balandžio 24 d. vykusioje skaitmeninio judėjimo „Lemiamas šuolis“ spaudos konferencijoje, transliuotoje gyvai ZOOM ir „Facebook“, tiek gyvo bendravimo metu, rinkimų komiteto nariai pristatė sprendimą, kuris padėtų spręsti talentų ir darbo jėgos migracijos klausimus bei kitas problemas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Užsienio startuoliai vis dažniau renkasi Lietuvą
Nuo išmaniųjų čiužinių, padedančių sekti ir gerinti miego kokybę iki žaliosios energijos gamybos – tokias inovatyvias idėjas turintys užsienio startuoliai vis drąsiau renkasi Lietuvą savo verslui vystyti. Jau per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimą Lietuvoje kurti 18-ka aukštos pridėtinės vertės verslų gavo 45 užsienio piliečiai, pasinaudoję „Startup Visa“ programa.

Darbo rinką 2018 m. krėtė demografiniai iššūkiai. Kas laukia šias metais?
Augančios ekonomikos bangos nešamos įmonės negali apsimesti nematančios, kad 2018 m. darbo rinką lengvai krėtė demografinis šokas: bendras gyventojų skaičius mažėjo, užimtų žmonių dalis nuolat svyravo, o bedarbių daugėjo.

Ar reikia nerimauti dėl prieškrizinio lygio NT rinkos rodiklių?
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.

Vis daugiau užsienio startuolių renkasi kurti verslą Lietuvoje
Du metus Lietuvoje veikianti užsienio startuolių pritraukimo į Lietuvą programa „Startup Visa“ sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Praėjusiais metais norą dalyvauti programoje ir vystyti verslą Lietuvoje išreiškė 178 užsienio įmonės arba 41 proc. daugiau nei pirmaisiais programos metais.

Jaunoji VGTU mokslininkė: „Svarbu ugdyti talentus, kurie savo globalų verslą kurtų Lietuvoje“
„Šalies sėkmė priklauso nuo žmonių, kuriančių Lietuvoje. Jeigu mes galime gyventi gimtoje šalyje, kurti kitiems pridėtinę vertę bei būti visame pasaulyje – čia turbūt ir yra išsvajotasis sėkmės receptas“, – įsitikinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto prodekanė Agnė Vaiciukevičiūtė. Su ja kalbamės apie tai, kaip Lietuvoje kinta verslo aplinka, tobulėja technologijos, kuriami inovatyvūs sprendimai, keičiantys kasdienius visuomenės įpročius ir verslo strategijas.

Verslo ryšius su užsieniu stiprinanti L. Bartusevičiūtė: Lietuvos ir Kinijos santykiai stiprėja ir toliau tik gerės
Jau beveik dešimtmetį Lina Bartusevičiūtė gyvena Šanchajuje, kur visą šį laiką skyrė glaudesnių ryšių tarp Kinijos ir Lietuvos verslo, visuomeninės veiklos ir kultūros skatinimui. Šiemet Lina, kaip išskirtinių verslo ryšių kūrėja, nominuota „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama ceremonija vyko gruodžio 27 dieną. Su Lina kalbėjomės apie praėjusį dešimtmetį ir ką jis atnešė jai bei jos kompanijai LITAO.