4-oji pramonės revoliucija: kokių darbuotojų reikės?
Pasaulio ekonomikos forumas vis garsiau kalba apie 4-ąją pramonės revoliuciją. Numatoma, jog žmogų, atliekantį įprastus ir kasdieninius darbus, įvairiose srityse vis daugiau keis mašinos. Itin aktyvios bus robotizuotos ir automatizuotos gamyklos, kur darbuotojas tik prižiūrės jų atliekamą darbą. Didžiosios dalies dabar mums įprastų specialybių tiesiog nebeliks. Todėl, pasaulio ekonomikos specialistų teigimu, verslas ir švietimas turi pradėti taikytis prie būsimų naujovių.

Lietuva - šalis be grynųjų pinigų
Bankinio sektoriaus ateitis gali pasukti daugybe skirtingų krypčių, tačiau transformacija į visuomenę be grynųjų pinigų šiandien atrodo kaip vienas iš greičiausiai išsipildysiančių pokyčių. Vien 2017-ais metais operacijos negrynaisiais pinigais išaugo 10,5 proc. ir sudarė daugiau kaip 522,4 mlrd. operacijų visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 725 mlrd.

Įtakingiausių sąrašo viršūnėje – ekonomistas Nerijus Mačiulis  

Baltijos šalių gyventojai perka užsienyje
Tarp Baltijos šalių gyventojų itin paplitęs pirkimas užsienyje, o išleidžiamos sumos pirkiniams užsienyje viršija milijardą eurų. Tokius pasienio prekybos mastus parodė Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ bendrai atliktas Baltijos šalių tyrimas.

Šimtmečio maisto produktas - šakotis
Kiekvienas tautinio paveldo, tradicinių maisto produktų gamintojas ir maisto pramonės idėjų autorius, dalyvaujantis tradicinėje parodoje „AgroBalt“, nekantriai laukia parodos atidarymo dienos - būtent tądien paaiškėja, kuris jų gaus aukso medalį. Šiemet pirmąją parodos dieną įteikta 20 aukso medalių.

Izraelis atvėrė plačias galimybes Lietuvos startuoliams
Gegužės mėnesį Lietuvos startuolių delegacija dalyvavo pirmojoje MITA akceleravimo programoje Izraelyje, kuri vyko Haifa mieste, inovacijų centre „Start in Haifa“. Net šeši inovatyvias idėjas vystantis jauni verslai, tarp kurių „BalticPromo“ (Parcolo),  „Biomė“, „Gasefis“ (Gasefi), „Innospark“ (Monai), „Parking Industries“ (Welparko) ir „Visela“ (Diliro), sėmėsi patirties iš Izraelio mentorių ir investuotojų. Net trys geriausieji, sėkmingai pasirodę „Demo“ dienoje, sulaukė investuotojų įvertinimo ir ekspertų pagyrų.

Ekonomika auga, mokesčiai - nemažėja  

Įvertintas Darbo kodekso poveikis
Seimui priėmus naują Darbo kodeksą, Valstybinei darbo inspekcijai buvo pavesta atlikti šio teisės akto įtaką darbuotojams ir darbdaviams.

Ar darbas apsaugo nuo skurdo?
Mokslinėje literatūroje galima rasti daug įrodymų, kad nedarbas lemia skurdą, o mokamas darbas yra viena pagrindinių priemonių kovojant su skurdu. Visgi, kaip rodo praktika, užimtumas ne visada apsaugo namų ūkius nuo skurdo. Eurostatskelbiamo Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2016 m. tarp 28 ES šalių apytiksliai 9,6 proc. 18 metų amžiaus ir vyresnių samdomą darbą dirbančių asmenų buvo priskirti skurstančių dirbančiųjų kategorijai, kadangi jų pajamos nesiekė 60 proc. nacionalinės medianos. 

Už ką Lietuvoje jau atsiskaitoma kriptovaliutomis?
Lietuvoje kriptovaliuta jau galima atsiskaityti už įvairias paslaugas – susimokėti už taksi ar pietus restorane, įsigyti kelionės bilietus, buitinės technikos, nusipirkti greitojo maisto, drabužių ar net atsiskaityti už barzdaskučio paslaugas. 

Lietuvių laukia vos 23 proc. atlyginimo siekiančios pensijos
Mažėjantis gyventojų skaičius ir sparčiai senstanti visuomenė Lietuvoje jau netrukus paneigs mitą, kad pensijoje pavyks išgyventi be papildomo taupymo. Būsimi pensininkai jau po 20 metų vien iš valstybės gali tikėtis vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančios pensijos.

Savivaldybės nenori atsisakyti verslų
Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas neima. Savivaldybės galuojasi abstinencijos agonijoje, valdžia svarsto, ar padėti joms „pasveikti“, ar apskritai paleisti vadžias.