Net pusę lietuvių motyvuotų darbdavio įmokos į pensijų fondą
Net 50 proc. Lietuvos gyventojų motyvuotų darbdavio mokamos įmokos į trečios pakopos pensijų fondą, o tokią papildomą naudą labiausiai vertintų daugiausiai uždirbantys ir aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai. Tai parodė vienos pirmaujančių turto valdymo bendrovių Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

Krizės dešimtmetį pasitinkant
Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu. Kokia Lietuvos ekonomikos sveikata prabėgus dešimčiai metų, ir ar gali toks scenarijus pasikartoti šiandien?

Po „Brexit“ – lietuviškų prekių brangimas?
Po „Brexit“ tiek klasikinis prekybos susitarimas, tiek pats blogiausias įmanomas „no deal“ (jokio susitarimo nebuvimas) tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) galėtų padidinti lietuviškų prekių kainas šioje šalyje, sako ekspertai. Jie taip pat neatmeta, kad poveikį pajaustų ir Lietuvos trąšų gamintojai bei pervežėjai.

Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), preliminariai įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems, pastebi, kad planuojami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai. Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.

Kurioje iš Baltijos šalių sostinių gyvenanti šeima išleidžia mažiausiai?
Per pastaruosius dvejus metus Vilniuje gyvenančios keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos išaugo 20 procentų. Tai yra didžiausias augimas, lyginant šeimų pajamas trijose Baltijos šalių sostinėse, parodė „Swedbank“ Finansų instituto atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas. Be to, šiuo metu Vilniuje būtinosios šeimos išlaidos yra mažiausios tarp Baltijos valstybių sostinių - jos vidutiniškai sudaro 486 eurus per mėnesį.

Tyrimas rodo, kad griežtesnės baudos korupcijos nemažina
Nuo 2012 m. pasaulyje skirta daugiau nei 11 mlrd. JAV dolerių baudų už korupcinio pobūdžio pažeidimus, pastaraisiais metais valstybės taiko vis griežtesnes kovos prieš korupciją priemones, tačiau korupcijos lygis nei Lietuvoje, nei pasaulyje praktiškai nesumažėjo.

Pasaulio ekonomikos dangus niaukiasi, ar tikėtina audra?
Praėjusiais metais prasidėjęs pasaulio ekonomikos augimo spurtas šių metų pradžioje neišsikvėpė, tačiau augimą gali pradėti slopinti protekcionizmo debesys. Kol kas labiausiai tikėtina, kad importo tarifų didinimo estafetės išvengti pavyks, bet investicijoms ir vartojimui prislopinti gali užtekti vien padidėjusios tokio scenarijaus tikimybės.

Ko imtis dėl lietuvių per metus Lenkijoje išleidžiamų milijonų?
Prekybininkai griebiasi už galvų - lietuvių Lenkijoje išleidžiamos sumos tik didėja, o valdžia nesiima mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kas esą sulaikytų pirkėjus Lietuvoje. Tuo tarpu ekonomisto požiūris priešingas: apsipirkimai kaimyninėse šalyse - daugelyje valstybių įprastas dalykas.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas: ar atsakytumėte į sudėtingiausius klausimus?
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėtų pasiskolinti 20 milijonų eurų už -0,055 proc. metines palūkanas. Ką tai reikštų?“. Šiame klausime paslydo daugiausiai Nacionalinio ekonomikos egzamino dalyvių. Tik 34 proc. atsakinėjusių žinojo teisingą atsakymą.

Ar lietuviai pasiruošę krizei?
Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 m.
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 m. ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – sparčiausiai nuo 2008 m. – realusis atlyginimas, kuris įvertina infliaciją ir mokesčius, augo 5,5 proc., arba lėčiau negu 2016 m. Pagrindinės priežastys, kodėl darbo užmokestis sparčiai augo, tos pačios – darbuotojų trūkumas ir palanki ekonominė padėtis, tad įmonės, norėdamos išsaugoti darbuotojus, ar pritraukti naujų, turi mokėti daugiau.

Amerika supykdė savo prekybos partneres
Baltųjų rūmų įvesti tarifai į šalį importuojamai plieno ir aliuminio žaliavai kelia pavojų Jungtinių Valstijų dvišalei prekybai, kurios vertė 2017 metais siekė $5,225 mlrd., bei paskatino Amerikos prekybos partneres ruošti savo atsakomuosius mokesčius JAV produktams.