Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs.

Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

G. Nausėda teigia, kad skirtinguose regionuose ekonomika ganėtinai subalansuota ir auga. Tiesa, nerimą dar kelia prekybos karai, kuriuos gali sukelti JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinė politika. Tačiau, anot G. Nausėdos, jei JAV susiruoštų eiti į prekybos karą, atsakomųjų veiksmų imtųsi ir Kinija bei Europos Sąjunga.

„Tad prekybos karai vestų į pralaiminčią situaciją visiems. Reikėtų mokėti didesnę kainą už prastesnės kokybės gaminius“, – sako G. Nausėda. Pasak jo, vidurkio tarp pakilimo ir nuosmukio išvesti negalima, nes patys dešimtmečiai buvo labai skirtingi.

„Po paskutinio nuosmukio pakilimas tęsiasi labai ilgai, jis jau artėja prie rekordo. (...) Su nerimu atkreipiame dėmesį, kas akcijų rinkose visai neseniai nutiko. Klausimas, ar tai skambutis, rodantis, kad artėja gili finansinė krizė? Pats smuktelėjimas, istoriškai bei procentiškai žiūrint, nėra pats baisiausias. Tai, kas nutiko, buvo fiziologiškas rinkos atsiraugėjimas. Kodėl? Nes ilgą laiką buvo maitinama pigiais pinigais iš Centrinių bankų. Tik klausimas, ar tas riaugtelėjimas rodo dideles skrandžio ligas ir visos ekonomikos nuosmukį“, – JAV akcijų nuosmukį komentavo G. Nausėda.

Visgi, jo nuomone, jei artimiausia krizė kils, ir jai bus lemta kilti per artimiausius keletą metų, ji prasidės finansų rinkose. „Bet nemanau, kad tai, kas nutiko 2018 metų pradžioje, jau ir yra ta krizė“, – sako ekonomistas.

Anot G. Nausėdos, mūsų ekonomikos augimo tempai jau pranoksta Europos Sąjungos augimo tempus, ir klausimas, ar už kampo laukia ekonomikos nuosmukis. Šis klausimas gali kankinti nuolat, tačiau viena aišku, Lietuva daug labiau pasiruošusi. Lietuvos fiskalinė politika yra mažiau procikliška, o einamoji sąskaita labiau subalansuota nei prieš dešimtmetį.

Pirmiausia G. Nausėda kalba apie biudžeto situaciją. Štai prieš 2008 metų krizę turėjome biudžeto deficitą. O dabar, nors ir kuklų, bet sukaupėme perteklių.

„Net ir didžiulio augimo sąlygomis tuometinė valdžia nesugebėjo pasiekti pertekliaus. Sunkiai atsakoma kodėl: ar tai buvo nenoras tuometinės valdžios imtis priemonių ir reaguoti anticikliškai? Dabar fiskalinė politika daug labiau anticikliška nei buvo prieš dešimt metų. Žvelgiant į artimiausius keletą metų, ir toliau galima fiskalinį perteklių prognozuoti, jis gali būti nedidelis. Svarbiausia tęstinumas, kad vadžios, nepriklausomai nuo jų spalvos, imtųsi tęstinės politikos“, – teigia ekonomistas.

Kitas punktas – nekilnojamasis turtas (NT). G. Nausėda ramina, kad šiuo metu tikrai nesiformuoja NT burbulas, būsto kainos pokyčiai ir būsto įperkamumo pokyčiai vis dar labai palankūs.

Taip pat ir namų ūkio bei verslo įsiskolinimo rodikliai bankams yra daug geresni, patys Lietuvoje veikiantys bankai yra daug mažiau priklausomi nuo užsienio pinigų šaltinių.

Dar kitas rodiklis, į kurį būtina atkreipti dėmesį – atlyginimų augimas. Mat nors algos didėja, darbuotojų našumas ne. O tai blogina įmonių konkurencingumą. Išeitys yra dvi. Viena jų – lėtinti atlyginimų augimą. Tačiau G. Nausėda šios idėjos nepalaiko.

„Darbo užmokesčio augimo stabdymas skatintų dar didesnę emigraciją. Valdžia tartum agituoja, kad darbo užmokestis turi atspindėti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą, bet pati viešajame sektoriuje daug mažiau algas didina. Ir taip prisideda prie lėtesnio atlyginimo kėlimo, kuris yra kontraproduktyvus. Dėl to darbo užmokesčiui reikia leisti laisvai augti ir atspindėti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą rinkoje“, – sako jis.

Ekonomika.lt