„Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėtų pasiskolinti 20 milijonų eurų už -0,055 proc. metines palūkanas. Ką tai reikštų?“. Šiame klausime paslydo daugiausiai Nacionalinio ekonomikos egzamino dalyvių. Tik 34 proc. atsakinėjusių žinojo teisingą atsakymą.

Į visus egzamino klausimus atsakė 6 629 dalyviai. Vidutiniškai jie surinko 18 taškų iš 29. Pavertus į dešimtbalę sistemą, lietuvių ekonomikos žinios būtų įvertintos šešetu. Tačiau net 66 žmonės į visus uždarus klausimus atsakė be klaidų.

Ar jūs teisingai atsakytumėte į sudėtingiausius ekonomikos egzamino klausimus? Pasitikrinkite, kokie atsakymai teisingi ir kodėl.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė norėtų pasiskolinti 20 milijonų eurų už -0,055 proc. metines palūkanas. Ką tai reikštų? (Atsakė teisingai: 34 proc.)

1. Po metų skolintojai uždirbs 0,055 proc. nuo Vyriausybei paskolintos sumos
2. Klausime yra klaida – Vyriausybė negali skolintis už neigiamas palūkanas
3. Po metų skolintojai atgaus 0,055 proc. mažiau, nei paskolino Vyriausybei
4. Neliks norinčių skolinti Vyriausybei

PAAIŠKINIMAS: metinės palūkanų normos yra neigiamos, todėl investuotojai ne uždirbs, o atgaus mažiau, nei paskolino Vyriausybei. Vyriausybės gali skolintis ir skolinasi už neigiamas palūkanas. Lietuva pirmą kartą tai padarė 2016-aisiais, kai beveik 3 metams 20 mln. Eur pasiskolino už -0,055 proc. palūkanas. Skolintojai nori skolinti net ir už neigiamas palūkanas dėl patikimumo. Kai kurie investiciniai ar pensijų fondai gali neturėti pasirinkimo – jų taisyklės įpareigoja investuoti į itin saugias obligacijas.

Legendinis investuotojas V. Bafetas teigia, kad labiausiai mūsų finansinius sprendimus veikia dvi emocijos – baimė ir godumas. Valdomi baimės ar godumo, investuotojai dažnai perka ir parduoda akcijas nerealiomis kainomis – daug didesnėmis ar mažesnėmis už tikrąją kompanijos vertę. Šioje situacijoje V. Bafetas sako: (Atsakė teisingai: 38 proc.)

1. Pirkite tik tai, ką norėtumėte turėti, jei rinka staiga užsidarytų dešimčiai metų
2. Atlyginimą moka ne darbdavys. Jis tik perduoda pinigus. Atlyginimą moka produktas
3. Protingiausia investuoti į nekilnojamąjį turtą
4. Kas nori gerai valgyti, perka akcijas. Kas nori gerai miegoti, laiko pinigus kojinėje

PAAIŠKINIMAS. V. Bafetas teigia, kad emocijos investuotojų sprendimus gali padaryti neadekvačiais. Todėl investuojant akcijų biržoje vertėtų vadovautis protu ir susikoncentruoti į saugias ilgalaikes investicijas. Įvertinti ne tik investicijų pelningumą, bet ir saugumą.

Prieš metus pirkote dviratį už 1 500 eurų. Dabar toks naujas dviratis kainuoja 1 750 eurų. Svarstote pasilikti ar parduoti dviratį. Šiuo metu toks naudotas dviratis gali būti parduotas už 1 000 eurų. Nustatykite, kokiai sumai būtų lygios alternatyviosios sąnaudos, jei vis tik nuspręstumėte dviratį pasilikti? Alternatyviosios sąnaudos – tai geriausia nepasirinkta galimybė. (Atsakė teisingai: 42 proc.)

1. 1 000 eurų
2. 1 500 eurų
3. 1 750 eurų
4. 500 eurų
   PAAIŠKINIMAS:geriausia nepasirinkta galimybė šiuo atveju – dviračio pardavimas. Galima pardavimo kaina – 1 000 eurų, tai ir yra alternatyviosios sąnaudos.

Perkant mobilųjį telefoną tiesiogiai iš JAV gamintojo, jo kaina yra 200 eurų. Toks pats telefonas iš tiekėjo Vokietijoje kainuoja 250 eurų. Jeigu siuntimo kaina yra tokia pati ir lygi 0, o siuntimo laikas jums nesvarbus, iš kur telefoną pirkti yra pigiau? (Atsakė teisingai: 42 proc.)

1. Tiesiogiai iš JAV nepriklausomai nuo aplinkybių
2. Tiesiogiai iš JAV, jei muito mokestis ir pridėtinės vertės mokestis sudarys mažiau nei 25 proc. telefono kainos
3. Tiesiogiai iš JAV, jei muito mokestis ir pridėtinės vertės mokestis sudarys ne daugiau nei 30 proc. telefono kainos
4. Iš tiekėjo Vokietijoje

PAAIŠKINIMAS: kadangi siuntimo laikas yra nesvarbus, o siuntimo kaina – vienoda, vertinti laiko ir siuntimo kaštų pagal pateiktą pavyzdį nereikia. Perkant prekes iš trečiųjų šalių jos papildomai apmokestinamos muito mokesčiu ir PVM, tad būtina įvertinti šių mokesčių dydį. Kitaip tariant, perkant telefoną iš gamintojo JAV, jo kaina su visais mokesčiais neturi viršyti 250 eurų. 250/200=1,25

Šeima sutaupė 3 000 eurų. Šiuo metu šeimai svarbiausia įsigyti naujesnį automobilį, kurio kaina yra 2 900 eurų, kadangi senojo automobilio remontui tenka išleisti nemažai pinigų. Taip pat šeima labai mėgsta keliauti, jie yra nusižiūrėję pažintinę kelionę, kurios kaina visiems šeimos nariams būtų 2 100 eurų. Dar šeima planuoja suremontuoti vaiko kambarį. Tai yra antrasis pagal svarbą poreikis, jo kaina tokia pati kaip ir naujo automobilio. Kuris pasirinkimas šeimai būtų ekonomiškai naudingiausias ir kokios jo alternatyviosios sąnaudos? Alternatyviosios sąnaudos – tai geriausia nepasirinkta galimybė. (Atsakė teisingai: 44 proc.)

1. Įsigyti naujesnį automobilį, alternatyviosios sąnaudos – 2 900 eurų
2. Įsigyti kelionę, alternatyviosios sąnaudos – naujesnis automobilis ir vaiko kambario remontas.
3. Įsigyti naujesnį automobilį, alternatyviosios sąnaudos – vaiko kambario remontas
4. Įsigyti kelionę ir likusius 900 eurų skirti seno automobilio remontui. Alternatyviosios sąnaudos – naujesnis automobilis ir vaiko kambario remontas                                                                                                                                          PAAIŠKINIMAS:šeimos prioritetas – naujas automobilis. Įsigijus naują automobilį, šeimai neliks pinigų įgyvendinti antram pagal svarbą savo norui – vaiko kambario remontui. Tai ir yra geriausia nepasirinkta galimybė arba alternatyviosios sąnaudos.

Įmonė gamina ir parduoda produktą, kurio vieneto pagaminimo kaštai yra 1 euras. Šios įmonės pagrindinis siekis yra gauti kuo didesnį pelną. Kokią vieneto kainą jūs patartumėte įmonei nustatyti: a) Kai kaina yra 2 eurai už vienetą, įmonė galėtų parduoti 100 vnt. per savaitę. b) Kai kaina yra 10 eurų už vienetą, įmonė galėtų parduoti 20 vnt. per savaitę. (Teisingai atsakė 45 proc.)

1. a, nes įmonė parduotų daugiau produkcijos
2. b, nes įmonė uždirbtų didesnį pelną
3. b, nes didesnė kaina visada yra geriau
4. abu atvejai įmonei yra vienodai geri

PAAIŠKINIMAS: įmonės pavyzdyje a) gamybos kaštai yra 100 eurų (100 vnt. X 1 eur.). Pardavimo pajamos – 200 eurų (100 vnt. X 2 eur.). Pelnas – 100 eurų (200 eurų-100 eurų). Įmonės pavyzdyje b) gamybos kaštai yra 20 eurų (20 vnt. X 1 eur.). Pardavimo pajamos – 200 eurų (20 vnt. X 10 eur.). Pelnas – 180 eurų (200 eurų-20 eurų).

Prognozuojama, kad kitais metais kainos pakils 10 procentų. Skaistė turi 50 000 eurų būsto paskolą 15 metų su fiksuotomis palūkanomis. Viktorija paskolino 500 eurų broliui be palūkanų. Airinė pernai nusipirko taupymo lakštus 2 metams. Monika gauna pastovų atlyginimą 600 eurų (į rankas). Kuriai merginai kainų pokytis bus naudingiausias? (Teisingai atsakė 45 proc.)

1. Skaistė
2. Viktorija
3. Airinė
4. Monika

PAAIŠKINIMAS: Viktorija, suteikusi beprocentę paskolą broliui, atgaus tuos pačius 500 eurų kaip ir Airinė, nusipirkusi taupymo lakštus, bet dėl infliacijos šie pinigai bus nuvertėję. Monikai, gaunančiai pastovų 600 eurų dydžio atlyginimą (į rankas) atitinkamai pakils prekių ir paslaugų kainos, tad sumažės jos perkamoji galia. Remiantis pateikta informacija, labiausiai tikėtina, kad šis pokytis bus naudingas Skaistei, nes jos paskola nuvertės dėl infliacijos.

1784 metais Didžiosios Britanijos valdžia įvedė plytos mokestį tam, kad surinktų daugiau pinigų karui finansuoti. Kaip į pastarąjį reguliavimą reagavo plytų gamintojai ir namų statytojai? (Teisingai atsakė 47 proc.)

1. Pradėjo gaminti didesnes plytas
2. Pradėjo statyti daugiau pastatų iš medienos
3. Kai kuriems plytų gamintojams teko pasitraukti iš verslo, nes negalėjo pakelti padidėjusios mokesčių naštos
4. Visi atsakymai teisingi

PAAIŠKINIMAS: Plytų gamintojai, norėdami sušvelninti naujo mokesčio pasekmes ėmė gaminti didesnes plytas. Namų statytojai rinkosi mažiau apmokestintas žaliavas, pavyzdžiui, medieną. Kai kuriems naujo mokesčio našta buvo per didelė ir iš verslo teko pasitraukti. Į šį klausimą buvo galima atsakyti mąstant, kad susidūrę su ekonominiu faktu (mokesčiu), skirtingi ekonominiai žaidėjai ėmėsi skirtingų veiksmų.

Rinkoje nusistovėjusi duonos kepalo kaina yra 1 eur. Buvo išleistas įstatymas, kad duona turi būti parduodama ne daugiau kaip už 0,20 eur už kepalą, o taip pat draudžiama keisti duonos kokybę ir kepalo svorį. Kaip labiausiai tikėtina, kad šis įstatymas paveiks duonos prekybą rinkoje? (Teisingai atsakė 49 proc.)

1. Atsiras duonos deficitas. Pasiūla sumažės, o paklausa padidės
2. Atsiras duonos deficitas. Pasiūla nepakis, bet paklausa padidės
3. Duonos kiekis rinkoje nepasikeis, bet pirkėjai galės pigiau įsigyti duonos
4. Duonos kiekis rinkoje padidės, nes padidės duonos paklausa
   PAAIŠKINIMAS:dėl sumažintos kainos ir draudimo keisti kokybę bei svorį, duonos gamintojams nebeapsimokės pardavinėti tiek pat duonos, jos bus kepama mažiau (sumažės pasiūla). Pirkėjai elgsis atvirkščiai – daugiau jų norės ir galės įsigyti duonos už sumažintą kainą (paklausa padidės). Dėl sumažėjusios pasiūlos ir padidėjusios paklausos, atsiras duonos deficitas.  

Visus teisingus atsakymus rasite svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt

Lietuvos laisvosios rinkos švietimo centro informacija