Jau beveik dešimtmetį Lina Bartusevičiūtė gyvena Šanchajuje, kur visą šį laiką skyrė glaudesnių ryšių tarp Kinijos ir Lietuvos verslo, visuomeninės veiklos ir kultūros skatinimui. Šiemet Lina, kaip išskirtinių verslo ryšių kūrėja, nominuota „Globalios Lietuvos apdovanojimuose“. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojama ceremonija vyko gruodžio 27 dieną. Su Lina kalbėjomės apie praėjusį dešimtmetį ir ką jis atnešė jai bei jos kompanijai LITAO.
– Šanchajuje praleidote jau beveik dešimtmetį, konsultuojate Lietuvos verslo įmones, planuojančias žengti į tolimą Kinijos rinką. Kaip vertinate Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo raidą?
– Nors įmonę formaliai įkūriau 2015-aisiais, verslo ryšiai su Lietuva ir konsultavimo veikla lydėjo nuo pat studijų pradžios Kinijoje 2009-aisiais. Ryškiausiai jaučiasi pasikeitęs lietuvių požiūris į Kiniją ir pačios Kinijos dėmesys mūsų regionui. Jei prieš dešimt metų dažniausiai tautiečiai klausdavo, kaip gauti kokią nors pigią kinišką prekę, tai pastaruoju metu atsiranda vis didesnis supratimas apie šią išskirtinę šalį, noras suprasti įvairius Kinijos aspektus. Verslo prasme šiuo metu ypatingai jaučiasi Lietuvos susidomėjimas Kinijos rinka.
Iš kitos pusės, Kinija dar nuo 1999-ųjų aktyviai vysto santykius su mūsų regiono šalimis, didina investicijas – tai paskatino tuomet Kinijoje pradėta įgyvendinti politika „Go Global“. Kinijos ir Lietuvos santykių suaktyvėjimą, o ypač prekybą paskatino ir 2008-ųjų ekonominė krizė, kuri privertė Lietuvos privatųjį sektorių dairytis plačiau ir toliau. Be to, valstybė ragina vietinius verslus bendradarbiauti „16+1“ platformos formatu, kur dėmesys nukreipiamas į 11-os Europos Sąjungos (tarp jų ir Lietuva) bei 5 Balkanų šalių infrastruktūrą, moderniąsias ir žaliąsias technologijas. Lietuvos ir Kinijos santykiai stiprėja abiejų pusių iniciatyva ir, panašu, kad toliau tik stiprės.
– Ar keitėsi Lietuvos verslo interesai Kinijoje, kokios kompanijos labiausiai domisi galimybėmis šioje rinkoje?
– Neseniai grįžusi į Lietuvą suvokiau, jog iš keliasdešimties suplanuotų susitikimų dauguma buvo su jaunais pradedančiaisiais verslais, startuoliais. Akivaizdžiai gausėja technologijomis paremto verslo interesai Kinijoje, tačiau šia šalimi tradiciškai domisi ir plėtros siekiančios gamybinės įmonės. Savo veikloje išskiriame penkis klientų tipus: svajotojai (minėti startuoliai), valstybinės institucijos, eksportuotojai, savo verslą diversifikuoti arba praplėsti siekiančios įmonės. Kiekvienu atveju kartu su klientu ieškome geriausio kelio, universalių šablonų nėra – tai visuomet pabrėžiame pristatydami savo įmonės veiklą.
– Kaip vyksta pats darbas su besidominčiomis įmonėmis? Ką patartumėte norintiems sėkmingai įžengti į Kiniją?
– Per visus veiklos metus esame sukūrę ir ištobulinę sklandų bendradarbiavimo procesą, radome būdus, kaip suderinti lietuviško ar kitos šalies verslo bei lokalius interesus. Svarbiausia – pradinis nusiteikimas ir labai aiškus įsipareigojimas darbui su Kinija tiek iš mūsų, tiek iš kliento pusės. Turi būti priimtas sprendimas aukščiausiu lygiu ir su komandos pritarimu, nes procesas visada pareikalauja labai didelių pastangų.
Todėl kalbėdami su klientais akcentuojame, jog reikia nusiteikti vidiniams pokyčiams ir pasiruošti kiekviename žingsnyje esantiems kultūriniams šokams. Pats darbas prasideda nuo išsamaus rinkos tyrimo, tuomet vystoma prekės ar paslaugos adaptacija Kinijos rinkai, ir tik tada ieškome potencialių vietos partnerių bei atrenkame tinkamus. Dirbame taip, kad įmonėms būtų patogiau ir pigiau nei eiti sunkiu ir labai brangiu tradiciniu keliu – vykti į parodas ir tokiu būdu tikėtis rasti bendradarbiavimo partnerių.
– Kaip vyksta patys atėjimo į Kinijos rinką procesai? Gal galėtumėte iliustruoti kokiu pavyzdžiu?
– Mes apsibrėžėme dvi esmines kryptis: tai komunikacija ir strateginė partnerystė. Labai svarbu tiksliai suvokti rinkų skirtumus – kuo geriau paruošiame įmones kultūriniams ir tautiniams skirtumams, tuo sklandžiau vyksta visi procesai.
Turint šį esminį pagrindą pirmiausia rengiame galimybių žemėlapį, kuriame įvairiais aspektais atsispindi dominantis rinkos segmentas. Renkame informaciją, kreipiamės į ekspertus, kad patikrintume mūsų kartu su klientu iškeltas hipotezes ir paruošiame įmonės pristatymą. Tuomet pradedame keliones po įmones, kurios potencialiai galėtų tapti partneriais. Galutinis etapas, kurio ne visais atvejais klientams ir prireikia, yra verslo įsteigimas Kinijoje ir visos su tuo susijusios paslaugos.
Kasmet konsultuojame keliasdešimt įmonių, tad ir sėkmės atvejų turime nemažai. Plačiau apie juos pasakojame LITAO svetainėje – čia galite susipažinti su išskirtinėmis istorijomis. Teikiame konsultacijas ne tik stambioms verslo įmonėms Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, bet ir aukštiems Lietuvos pareigūnams, besiruošiantiems oficialiems vizitams Kinijoje, ar kūrėjams, siekiantiems savo darbus adaptuoti Kinijos rinkai.
– Koks buvo jūsų pačios kelias link šios Kiniją ir Lietuvą jungiančios rolės? Kaip gimė LITAO?
– Viskas vystėsi natūraliai. Nuo pat studijų pradžios pradėjau kurti tinklaraštį apie savo patirtį. „Kiniški eskizai“ sulaukė dviejų šimtų tūkstančių skaitytojų ir nemažai dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje. Per jį kreipėsi pirmieji žmonės, ieškantys detalesnės informacijos apie Kiniją. Tuomet teko galimybė dirbti Šanchajaus Expo parodoje.
Baigusi magistro studijas įkūriau įmonę, kurios pavadinimas reiškia ne tik Lietuvą, bet kartu turi dar dvi prasmes: aušrą bei bangą ir „mano kelią“ (li kaip Lina ir tao kaip kelias). Kuriant organizaciją labai svarbu buvo suformuoti išsamų ir nuoseklų įvaizdį – vien interneto svetainę kūrėme daugiau nei metus. Viskas truko tikrai ilgai, ir kelias nebuvo lengvas.
– Subūrėte gan didelę komandą. Kaip pavyko pritraukti ne tik lietuvių, bet ir vietos bei kitų užsienio šalių specialistų?
– Komanda taip pat formavosi labai organiškai. Mane žmonės susiranda patys, pasiūlo padėti vienoje ar kitoje srityje. Žinoma, kai reikia labai konkrečios specializacijos žmonių – ieškau pati, siekiu aplink save burti aukštos kompetencijos profesionalus. Pastaruoju metu dažnai pasitaiko lietuvių, studijuojančių užsienyje ir ieškančių praktikos. Kompanijoje šiuo metu pilnu etatu dirba du Anglijoje mokslus pabaigę lietuviai ir taip prisideda prie galimybių mūsų šalies verslams Kinijoje.
Būtent šis ryšys tarp lietuvių darbuotojų ir klientų padeda abiejų pusių motyvacijai ir sėkmingam bendradarbiavimui. Ypač smagu pamatyti, kai koks nors sentimentus keliantis lietuviškas prekės ženklas atsiranda Kinijos lentynose. Mus visus tokie pasiekti rezultatai labiau motyvuoja nei pinigai ar pripažinimas.
– Pabaigai, kaip atrodo verslo ateitis Kinijoje ir kaip lietuviai turėtų jai ruoštis?
– Meluoja tie, kurie sako žiną, kaip atrodo ateitis. Ateitis priklauso nuo to, kaip dirbsime šiandien. Galiu pasakyti tik tiek, kad kuriantys kokybiškus produktus ir paslaugas bei kuriantys unikalią pridėtinę vertę Kinijoje klestės. Norintys užsidirbti greitai čia nepageidaujami – tokius kinai labai greitai demaskuoja.
Kinija turi labai aiškią strategiją, daugelyje sričių jau dabar jie lenkia visą likusį pasaulį. Tiesa, bijantys būti nukopijuoti turėtų atsargiai vertinti verslo galimybes Kinijoje – čia „copy-paste“ metodas nėra joks nusikaltimas. Priešingai – atrasti aukštos kokybės daiktus ar technologijas ir jas patobulinti jiems yra visiškai normalu ir sveikintina. Taip kuriamos inovacijos ir progresas.
– Dėkojame už pokalbį!
Asmeninio archyvo nuotraukos
