Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD skaičiuojamame pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet užima 29-ą poziciją.  Palyginti su praėjusiais metais, reitinge Lietuva pakilo 3-imis pozicijomis aukščiau ir už nugaros paliko kaimynines šalis – Estiją (35 vieta, buvo – 31), Latviją (40 vieta, buvo 40 vieta), Lenkiją (38 vieta, buvo 34).

Sudarydamas šalių konkurencingumo reitingą IMD institutas vertina, kaip šalys sugeba panaudoti turimus išteklius ir kompetencijas didindamos savo gerovę. Šiais metais sureitinguotos 63 šalys, kurių vertinimas apėmė 235 skirtingus kriterijus. Du trečdaliai kriterijų – faktiniai ekonominiai, finansiniai, verslo aplinkos duomenys, likusieji – verslo vadovų apklausa. IMD partneris Lietuvoje yra verslumo skatinimo agentūra „Versli Lietuva“, kuri teikia statistinių duomenų analizę ir padeda vykdyti Lietuvos verslo vadovų apklausą.

Šiemet prie Lietuvos geresnės pozicijos reitinge labiausiai prisidėjo verslo efektyvumo rodiklių grupė, kurios vertinimas per metus pakilo iš 30-osios į 23-iąją poziciją. Taip pat pagerėjo viešojo sektoriaus efektyvumo vertinimas – kilo iš 31-os į 29-ąją poziciją. Neženkliai smuktelėjo kitų dviejų rodiklių grupių vertinimas: ekonomikos raidos rodiklių grupės įvertinimas krito iš 36-os į 39-ąją poziciją, o infrastruktūros rodiklių grupė smuktelėjo iš 29-osios į 30-ąją poziciją.

„Įtempta situacija darbo rinkoje privertė Lietuvos įmones ieškoti naujų būdų išlaikyti savo konkurencingumą. Pasinaudodamos Europos Sąjungos investicijų priemonėmis bei savo jėgomis įmonės vis daugiau investuoja į produktyvumo didinimą: naujus mechanizmus, naujas informacines sistemas, o taip pat ir darbuotojų ugdymą, kas leidžia didinti atlyginimus. Ypač svarbu tai, kad pernai šią tendenciją pavyko iš didžiųjų šalies miestų perkelti ir į regionus. Tai buvo atitinkamai įvertinta ir leido Lietuvai kilti konkurencingumo reitinge“, – teigia Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras.

Dainos Kleponės, „Versli Lietuva“ generalinės direktorės teigimu, gerėjantis viešojo sektoriaus įvaizdis Lietuvos verslo akyse rodo, kad valdžios institucijos vis labiau atliepia verslo poreikius, imasi iniciatyvos gerinti verslo aplinką, vyksta verslo ir valdžios bendradarbiavimas bei partnerystė.

„Teigiamai keičiasi valdžios institucijų įvertinimas, o tai yra labai svarbu siekiant verslo aplinkos gerinimo ir pokyčių, kurie kuria pridėtinę vertę šalies verslui ir ekonomikai. Įmonių vadovų nuomone pagerėjo viešojo sektoriaus gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, sumažėjo biurokratija, padidėjo skaidrumas, geriau įvertinta situacija rengiant viešuosius pirkimus bei geriau įvertintos kai kurios kitos sritys. Prie viešojo sektoriaus efektyvumo gerėjimo taip pat prisidėjo ir palankesnis darbo rinkos reguliacinės aplinkos vertinimas, o tam įtakos turėjo 2017 m. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas“ – tyrimo išvadas komentuoja D. Kleponė.

„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, ekonomikos raidos vertinimo smukimas per 3 pozicijas į 39-ą vietą daugiausiai susijęs su Lietuvos ekonomikos dydžiu bei šiek tiek sulėtėjusiu (palyginti su 2017 m.) Lietuvos ekonomikos augimu 2018 m. Aukšti ekonomikos augimo rodikliai 2017 m. sukūrė aukštą palyginamąją bazę, todėl ne tokie įspūdingi 2018 m. rezultatai bei nuosaikesnės 2019 m. ekonomikos augimo prognozės lėmė keleto pozicijų reitinge praradimą.

Infrastruktūros kriterijų grupė savyje apjungia bazinę infrastruktūrą (teritorijas, kelius, geležinkelių tinklus, populiaciją, išteklius, energetiką), technologinę infrastruktūrą, taip pat sveikatos apsaugos bei švietimo infrastruktūrą. 2019 m. šioje kriterijų grupėje pozicijas reitinge pagerino visos minėtos infrastruktūros grupės, išskyrus mokslo infrastruktūrą, o tai lėmė neženklų šio kriterijaus smuktelėjimą.

„Versli Lietuva“ išskiria penkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumo iššūkius, kurie lems tolimesnį šalies konkurencingumo augimą. Tai: ekonomikos našumo ir investicijų didinimas; mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos skatinimas sujungiant mokslo ir inovacijų potencialą; tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas į vidutinių ir aukštųjų technologijų vystymą; eksporto ir verslo konkurencingumo augimo išlaikymas, ypač smulkių ir vidutinių įmonių; viešojo sektoriaus efektyvumo užtikrinimas.

IMD konkurencingumo reitingas sudaromas nuo 1989 m. ir šiemet pristatomas 31-ąjį kartą. Lietuva šiame reitinge vertinama ir lyginama su kitomis pasaulio šalimis nuo 2007 m.