Augančios ekonomikos bangos nešamos įmonės negali apsimesti nematančios, kad 2018 m. darbo rinką lengvai krėtė demografinis šokas: bendras gyventojų skaičius mažėjo, užimtų žmonių dalis nuolat svyravo, o bedarbių daugėjo.

Suderinti nesuderinamą

Įmonės yra priklausomos nuo darbuotojų, o valstybės biudžeto pajamos priklauso nuo  sėkmingos verslo įmonių veiklos. Augant užsakymų apimtims bei pardavimams vietos ir eksporto rinkose, įmonės negali išnaudoti augimo potencialo ignoruodamos naujų darbo vietų poreikį. Darbo rinka tampa smagračiu, kuriam įstrigus, stos ir sklandžiai veikiantis ekonomikos mechanizmas.

Vienu problematiškiausių tebelieka kvalifikuotų darbuotojų trūkumo klausimas. Šiuo aspektu situacija Lietuvos rinkoje atitinka pasaulines tendencijas. Darbo rinką valdo darbuotojai ir didžiąja dalimi atvejų ne darbdavys renkasi talentą, o talentas darbdavį.

Tačiau net ir suvokiant išaugusią darbuotojo galią, tenka pastebėti, jog ir pati darbo rinka Lietuvoje traukiasi – 2018 m. gyventojų skaičius mažėjo kiekvieną ketvirtį vidutiniškai 0,13 procentų, o užimtų gyventojų skaičius buvo nestabilus: didesnis metų viduryje, mažesnis pradžioje bei pabaigoje.

Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, pernai II ir III ketvirčiais užimtų gyventojų skaičius augo atitinkamai 1,77% ir 0,63%, o I ir IV ketvirtį mažėjo 0,38% ir 0,26%. Tai gali reikšti gyventojų pasirinkimą dirbti sezoninį darbą, populiarėjančias trumpalaikes ar terminuotas darbo sutartis tarp aukščiausios kvalifikacijos neturinčių darbuotojų, o verslui reiškia nestabilumo ir pasirinkimo stoką.

Išliks tik Vilnius?

Demografinis šokas, pasireiškiantis dideliu emigracijos mastu ir mažėjančiu gimstamumu, vis labiau realistišku verčia Lietuvai rašomą ateities scenarijų. 2030-ieji. Mūsų šalyje gyventojų skaičius sumažėjęs iki 2,5 milijono, o pusė jų gyvena Vilniuje ir aplink jį. Tokią prognozę yra išsakiusi oficiali Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostatas, įvertinusi Lietuvos raidos duomenis ir galimą jų kryptį ateityje.

Jei bendras gyventojų skaičius ilgalaikiu laikotarpiu apčiuopiamai sumažės, tai įmonių patiriamą darbo jėgos trūkumo problemą tik dar labiau užaštrins.

Akivaizdu, kad kvalifikuotą darbo jėgą geriausiai sutelkęs Vilnius ir iš dalies kiti Lietuvos didmiesčiai kol kas palyginti gerai susitvarko su situacija, tačiau regionuose padėtis kur kas liūdnesnė, nes juos emigracija veikia ypač skausmingai.

(Ne)norintys dirbti bedarbiai

Verslo kaštus keliantis didėjantis darbo užmokestis yra palanki tendencija darbuotojams. Pernai IV ketvirtį buvo užfiksuotas didžiausias mėnesio neto darbo užmokesčio augimas, siekęs 3,26 %. Tačiau net ir kylant atlyginimams bedarbių skaičius nemažėjo. Taigi, akivaizdu, kad visų pirma bedarbiai turi norėti dirbti. Ar jie norės, kiek bus kvalifikuoti bei išsilavinę, visa tai gali apčiuopiamai paveikti situaciją darbo rinkoje bei tarpusavio galios pasiskirstymą.