Kodėl šlyja JAV ir Turkijos santykiai?
JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) grasina savo NATO sąjungininkei Turkijai ekonominėmis sankcijomis neva dėl Turkijoje laikomo JAV pastoriaus Endriu Kreigo Bransono (Andrew Craig Brunson). Turkija atsikerta, kad niekas negali jai grasinti. Dėl ko iš tikrųjų kyla naujas konfliktas?

Vilniaus forumo pareiškimas dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija
Liepos 7-13 dienomis Vilniuje ir apylinkėse buvo minimos Armijos Krajovos (AK) 74-osios bandymo perimti nacių okupuotą Lietuvos sostinę metinės. Besidomintiems istorija skirtumai tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje puikiai žinomi. Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, buvo vokiečių ginkluojama ir visokeriopai remiama kovai su raudonaisiais partizanais, tačiau netrukus svarbiausiu jos taikiniu tapo civiliai lietuviai. Nepaneigiami faktai, kad vadinamojoje Vidurio Lietuvoje 1943-1944 metais AK aršiai kovojo su bet kokiomis lietuvybės apraiškomis.

Gėdingas Helsinkio susitikimas
Make America great again, sakė jie. America first, sakė jie. Jie – tai Donaldas Trumpas ir jo gerbėjai bei šalininkai. Ir ką gi – labiau apgailėtinos, paniekintos ir pažemintos Amerikos nei per garsųjį viršūnių susitikimą Helsinkyje mes nematėme, regis, nuo pat prezidento Jimmy Carterio – irgi didelio „draugystės su Rusija“ gerbėjo – laikų.

Pirmiausia – Lietuva!
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas dar priešrinkiminėje kovoje pasirinko šūkį: „America – First!“ (Pirmiausia – Amerika). Jis reiškia, kad Amerikos interesai visur ir visada turi būti pirmoje vietoje, kad kompromisų politika, kuria vadovavosi buvę JAV prezidentai, o ypač demokratai prezidentai, turi būti užmiršta. Net santykiuose su geriausiais savo sąjungininkais.

Turiu VIZIJĄ Lietuvai
Aš matau Lietuvą kaip BALTIJOS GELEŽINĮ VILKĄ, matau šalį, kurioje gyvena daugiau kaip 4 milijonai lietuvių. Aš matau Lietuvą, kur lengva rasti patinkantį, gerai apmokamą darbą visiems, norintiems dirbti. Aš matau šalį, kurioje žmonės tinkamai gali panaudoti įsigytą išsilavinimą savo darbe. Aš matau Lietuvą, kurioje vyriausybė yra skaidri ir sąžininga.

Išsižadame savo brolių ir seserų užsienyje?
Nepaisant to, kad teisė išlaikyti Lietuvos pilietybę buvo išrinkta viena iš trijų „šimtmečio idėjų Lietuvai“, skepsio šiai idėjai yra labai daug – tai vienareikšmiškai neprisideda prie tautos vienijimo. Atidžiai stebint viešąją erdvę, darosi aišku, kad abejonių ir baimių yra daug, paprasčiausiai, dėl to, kad dvigubos pilietybės klausimu vykstančios diskusijos apsiriboja paviršutiniškais ginčais bei kaltinimais ir baigiasi be vaisių – aiškiai nesuformuluojami atsakymai į rūpimiausius klausimus.

Kokios Rusijos norėtų Lietuva?
Vladimiras Putinas vakar inauguruotas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste. Išvakarėse kilo protestai, kurių metu valdžia suėmė 1600 protestuotojų. „Vakaro žinios“ politologo klausė: o ko iš Rusijos gali norėti Lietuva? Revoliucijos ir chaoso ar valdžios, sugebančios palaikyti tvarką?

Valdžią išrinks už mus
Šiurpiausią dvigubos pilietybės idėją Lietuvai jau veja kita - elektroninio balsavimo. Teisingumo ministerija, tiesa, su jau buvusia vadove Milda Vainiute, stūmė kuo skubiau sukurti balsavimo internetu sistemą. Jos sukūrimui buvo atseikėti 2 mln. eurų. Palyginti, e. sveikatai sukurti išleista 40 mln. eurų, ir ji vis dar brokuota. Tad apie sąžiningus rinkimus liks tik pasvajoti. O gal viskas daroma tik dėl to, kad emigravę tautiečiai galėtų likusiems Lietuvoje valdžią išrinkti nė nepakilę nuo sofos?

Z.Vaišvila: Pasityčiojimas iš Nepriklausomybės
Šiandien melo Lietuvoje viskas susijaukė. Melas stumia į karą ir pasaulį. Vakarai ir Lietuva kaltina Rusiją. Žodžiais kaltina. O darbais gal gina?  

Dviguba pilietybė – „teisingai“ emigravusiems?
Tikėtina, jog 2019 metais rinkdami naują prezidentą balsuosime ir „už“ arba „prieš“ Konstitucijos pataisas, kuriomis bus siūloma įteisinti dvigubą pilietybę. Tiesa, ne visiems. Tokią privilegiją bus siūloma taikyti tik kai kuriems Lietuvos piliečiams – tiems, kas norės ją derinti su kitos NATO ir ES šalies pilietybe.

Ekonominės krizės akivaizdoje – priešintis, bėgti ar kentėti?
Šiuo metu Lietuvos ekonomiką skatina ir ekonominius rodiklius gerina į Lietuvos ūkį įsiliejantys pinigų srautai: bankų paskolos, emigrantų perlaidos, ES parama ir valstybės paskola. Tai sudaro apie 4 milijardus eurų kasmet. Vienas milijardas tampa bankų indėliais. Du milijardai „išplaukia“ į užsienį neigiamo prekybos balanso pavidalu. Vienas milijardas tampa nekilnojamuoju turtu. 2018 metai – vieni geriausių Lietuvos istorijoje.

Lietuva 2118: žmonės, kokybė ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje.
Šimtmetį atšventėm puikiai. Tikrai! Labai nuoširdžiai taip manau. Tiek vienybės ir pasididžiavimo savo valstybe šioje šalyje jau seniai nesu matęs. Ir nors labiau pritariu minčiai, kad Lietuva ne šimtais, o tūkstančiais metų savo amžių skaičiuoja, šiuolaikinio valstybingumo šimtmetis mums yra tikrai svarbus.