Gyventojų vėl daugėja, 3 milijonams atstatyti prireiks dešimtmečio
Statistikos departamentas po 25 metų pertraukos vėl pradėjo fiksuoti gyventojų augimą Lietuvos Respublikoje. Tai seniai lauktas džiugus persilaužimas, tačiau demografinės problemos niekur nepradingo ir pačios neišsispręs. Jeigu norime, kad gyventojų augimas būtų tvarkus ir subalansuotas, užtikrinantis socialinį stabilumą bei ekonominį augimą, būtina aktyvi valstybės politika.

Ar tikrai mums rūpi partizanų istorija?
Bernardas Gailius neseniai paskelbė komentarą apie paskutinį partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną. Anot jo, čia prasiveržia lietuviškas sentimentalumas, jį vaizduojant per daug idealistiškai ir jausmingai.

Referendumas. Visuotinė psichozė, klaidinimas ir supriešinimas. Kodėl?
Vos ne kasdien agitacija veidaknygėje, įvairiausiuose portaluose - susitelkime, tauta pražus, dabar ir tik dabar tokia galimybė ir t.t. Agituoja, kviečia vos ne kas antras pažįstamas ne pažįstamas…Pasiklausai, paklausi, o dauguma net to 12 LR Konstitucijos straipsnio nėra išstudijavę, LR Konstitucijos rankose neturėję. Kažkokia psichozė nuo paauglių iki eksprezidentų…

Ko išmokė Paryžiaus katedros gaisras
Kol Dievo Motinos katedra degė, stebėjome sulaikę kvapą. Ne tik tie, Paryžiuje viską matę gyvai, šalimais giedoję ir raudoję, – savo išmaniųjų telefonų ekranuose, per namuose, sporto klubuose ar baruose įjungtus televizorius stebėjo visas pasaulis. Kai gaisrą užgesino, pradėjome piktintis. Pirmiausiai, žinoma, dėl paties gaisro.

LR Seimui dėl LR KT pirmininko Dainiaus Žalimo apkaltos
Viešai pateiktas antikonstitucinis LR Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo LR Konstitucijos 12 straipsnio aiškinimas apie dvi pilietybes “D.Žalimas apie dvigubą pilietybę: viena pataisa viskas nesibaigs” [1]. Toks aiškinimas kiekvieną, kuris supranta klausimo esmę, sukrečia. Išanalizavau LR KT pirmininko Dainiaus Žalimo LR Konstitucijos 12 str. aiškinimus “Dvi pilietybės – nuožmus antikonstitucininkų puolimas (II)”, “LR Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo akibrokštai dviejų pilietybių klausimu“ [2]. Viena išvadų: „LR KT pirmininko Dainiaus Žalimo LR Konstitucijos 12 straipsnio aiškinimas pagal “niekas negali būti” - šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, iš esmės ją išniekinant. Tai tikrai atitinka penktos kolonos uždavinius Lietuvoje.“

Donaldas Trumpas, pasaulis ir Lietuva – įžengiant į 2019-uosius
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas dėl JAV kariuomenės išvedimo iš Sirijos, informacija apie neva planuojamą 7.000 karių išvedimą iš Afganistano ir Gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso atsistatydinimas. Per pora dienų trys šokiruojančios ir gilias strategines ilgalaikes pasekmes sukeliančios žinios įneša dar daugiau chaoso į tarptautinius santykius bei pareikalaus iš dabartinių ir būsimų Lietuvos vadovų išmintingų sprendimų.

Atviras laiškas tiems, kurie neina balsuoti
Kodėl mes neiname balsuoti? Kokia priežastis? O gal vis tik visa esmė slypi mumyse? Juk mes maloniai sutinkame, kad kažkoks valdininkas pasiima sau visą valdžią, o mes su džiaugsmu atsisakome savo teisių.  Atsižadėjus savo teisių, mes taip pat atsisakome atsakomybės. Ir kada sakome: na ir tegul tas valdininkas viską daro, tegul jis viską valdo, o tai reiškia, kad mes patys nenorime nieko daryti. Mes nuimame nuo savęs atsakomybę už šalį, už šeimą, už mūsų vaikų ir anūkų likimą. Ir taip su malonumu atiduodame visų likimą į kažkieno kito rankas.      

Kaip Rusijos prezidentas draugavo su JAV: „Perduok Europą Rusijai“
Lietuvoje yra vis dar gajus mitas, kad Rusiją valdęs prezidentas Borisas Jelcinas buvo didelis demokratas ir mūsų draugas, nes jam valdant Rusiją Lietuva tapo nepriklausoma ir laisva, iš jos buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Tai tiesa, bet ar dėl to, kad jis buvo demokratas? Gal greičiau todėl, kad Rusijoje siautė ekonominė ir socialinė suirutė, ji buvo nusilpusi ir didele dalimi priklausė nuo Vakarų, pirmiausia nuo JAV finansinių injekcijų. B.Jelcinas neretai pateikiamas kaip antipodas autokratui V.Putinui, nors kažin, ar Jelcinas nebuvo toks pats autokratas, pradėjęs pirmą Čečėnijos karą ir pasmerkęs tūkstančius žmonių pražūčiai. Kaip Rusijos politinis elitas, supęs B.Jelciną ir jis pats, suprato demokratiją ir kokios Europos troško Rusijos prezidentas, parodo neseniai paskelbti JAV prezidento B.Clintono ir Rusijos prezidento buvę slapti, privatūs, užrašyti telefoniniai pokalbiai, saugomi JAV prezidento Clintono bibliotekoje Arkanzase. Tiesa, prieš juos skelbiant, jie buvo atrinkti ir įvertinti buvusio prezidento Clintono bendradarbio, politikos profesoriaus J.Goldgeierio. Prezidentai B.Jelcinas ir B.Clintonas savo bendru valdymo laikotarpiu 1993–1999 m. buvo susitikę net 18 kartų. Be to, jie dažnai kalbėjo telefonu ir susirašinėjo laiškais. Vokiečių savaitraštis „Spiegel“, paskelbęs dalį buvusių slaptų pokalbių, teigia, kad pateikta publikavimui medžiaga pakankamai informatyvi, kad galėtume įvertinti tikruosius prezidentų ir jų vykdytos politikos ketinimus. Vienas iš JAV prezidento bendradarbių yra užrašęs tokį pokalbį: „Boris Jelcinas: Turiu vieną prašymą: perduok paprasčiausiai Europą Rusijai. JAV nėra Europoje. Europa turi rūpintis europiečiai. Ir Rusija yra pusiau europietiška, pusiau azijietiška. Prezidentas (B.Clintonas): Tu nori ir Aziją turėti? B.Jelcinas: Žinoma, žinoma, Billai. Mes kažkada dėl to turime susitarti. Prezidentas (B.Clintonas): Aš nemanau, kad europiečiai to norėtų. Prezidentas B.Jelcinas: Ne visi. Bet aš esu europietis, gyvenu Maskvoje, man čia patinka, o Maskva yra Europoje. Tu gali visas kitas valstybes turėti ir jų saugumu rūpintis. Aš paimu Europą ir rūpinuos jų saugumu. Ne asmeniškai, bet Rusija... Bilai, aš galvoju rimtai.“ Laimei, B.Clintonas nepritarė tokiam Rusijos prezidento planui – pasidalinti Europą ir Aziją įtakos zonomis. Jis tai nuleido juokais, bet Rusijos prezidentas nejuokavo, o išreiškė tariamai demokratinio prezidento ir jo aplinkos viziją Europos ir būsimos Rusijos atžvilgiu. Patys pokalbiai ir toks atvirumas tarp dviejų valstybių vadovų, rodo, kokie draugiški ir betarpiški buvo santykiai tarp JAV ir Rusijos prieš dvidešimt ir daugiau metų, valdant B.Jelcinui ir prezidentaujant B.Clintonui. Kita vertus, vis daugiau JAV politinio elito Baltuose rūmuose ir Kongrese tuomet jau laikėsi nuomonės, jog Rusija prarado supergalybės statusą. JAV prezidentas manė, kad NATO turi plėstis į rytus, nepaisant Rusijos priešinimosi. 1999 m. pirmosios Vidurio Europos šalys: Čekija, Lenkija, Vengrija tapo NATO narėmis. B.Jelcinas piktinosi ir rašė B.Clintonui: „Mano liaudis nuo šiol nusisuks nuo JAV ir nuo NATO. Aš tau primenu todėl, kad buvo labai sunku man žmones ir politikus savo šalyje įtikinti, kad jie palankiai žiūrėtų į Vakarus ir į JAV. Tai man pavyko, o dabar viskas veltui.“ Po penkerių metų NATO narėmis tapo ir Baltijos šalys, prezidentaujant Rusijoje Jelcino įpėdiniui V.Putinui, o JAV – G.W.Bushui. Šalys turėjo priešingas pozicijas dėl įvykių Balkanuose ir dėl karo Kosove, bet sutarė dėl to, kad sunaikintų atominį ginklą, dislokuotą Ukrainoje. B.Jelcinas maldavo B.Clintono nebombarduoti Serbijos, bet B.Clintonas jo neklausė. Rusai turėjo daug kur nusileisti, nes buvo gerokai susilpnėję ir neretai buvo JAV prašytojai. JAV, siekdamos Rusiją paversi laisvos rinkos šalimi ir Jelcino asmenyje matydama Rusijos reformatorių, neretai į jo prašymus atsižvelgdavo, nepaisydamos atskirų oligarchų įsigalėjimo ir didelės jų įtakos Kremliuje. 1996 m. gegužę B.Jelcinas telefonu kreipėsi į B.Clintoną, prašydamas skubios finansinės pagalbos savo rinkiminei kampanijai. Jis kalbėjo: „Nesuprask manęs klaidingai, Billai, bet man skubiai reikia 2,5 milijardo dolerių kredito mano rinkiminei kampanijai, Rusijai. Man reikia pinigų pensijoms ir atlyginimams išmokėti. Jei jų nebus, bus labai sunku rinkiminės kampanijos metu.“ Dar tų pačių metų vasarį Rusija gavo 10,2 milijardo dolerių iš Tarptautinio valiutos fondo ir atskirai – 3 milijardus markių iš Vokietijos kanclerio H.Kohlio. Rinkiminiam štabui, kuris buvo įsikūręs Maskvos „Prezidento“ viešbutyje, talkino JAV prezidento patarėjų komanda. Ar tai neprimena dabartinio skandalo Vašingtone, kai prezidentas D.Trumpas ir jo komanda yra kaltinami ryšiais su rusais rinkiminės kampanijos metu, retoriškai klausia „Spiegel“. B.Jelcino parinktas įpėdinis V.Putinas dar kurį laiką tęsė Jelcino gerų santykių su Vakarais politiką. Tačiau neilgai. Revoliucijos Ukrainoje ir baimė netekti įtakos Ukrainai paskatino Rusijos užsienio politikos radikalizaciją. Britų rašytojas ir žurnalistas Timas Marshallas, kurio knyga „Geografijos įkaitai“ (į lietuvių k. išvertė A.Katkevičius) tapo bestseleriu, daro išvadą, kad „Krymo aneksija parodė, kaip Rusija yra pasirengusi kariniais veiksmais apginti tai, ką ji suvokia kaip savo interesus regione, kurį vadina „artimuoju užsieniu“. Tačiau V.Putinas, anot T.Marshallo, „atrodo, išmoko sovietų laikų pamokas, kai Rusija pernelyg išsiplėtė ir buvo priversta susitraukti. Atviras Baltijos šalių užpuolimas taip pat būtų per didelis išsiplėtimas ir nepanašu, kad įvyktų“. Diplomatas, istorikas Vytautas Plečkaitis

Jei Skvernelis taptų Prezidentu, Lietuva pasuktų Vengrijos keliu
Artėjant Prezidento rinkimams, daugėja ženklų, kad Prezidento rinkimuose gali dalyvauti Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Pats Premjeras kol kas aiškiai nepasakė savo sprendimo, tačiau jo retorika šiuo klausimu iš anksčiau buvusios skeptiškos, paskutiniu laiku pakito į optimistinę. Jeigu S. Skvernelis ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir juos laimėtų, visi trys svarbiausi valstybės postai tektų valstiečiams. Valstiečiams būtinos pergalės Politologai aptarinėja ar valstiečiai atėjo ilgam, ar jų laukia fiasko? Politinę šios organizacijos ateitį labai smarkiai paveiks artėjantys 2019 m. rinkimai. Ypač svarbūs yra Prezidento rinkimai. Geras, rinkimus laimintis kandidatas padėtų mobilizuoti partiją, praplėstų elektoratą ir jį naujai motyvuotų. Jeigu valstiečių kandidatui pavyktų pakeisti Dalią Grybauskaitę, tai tada visos trys svarbiausios valdžios atsidurtų vienose rankose – Seimas, Vyriausybė ir Prezidentūra. Visos trys institucijos pradėtų „kalbėti“ vienu balsu. R.Karbauskis jau seniausiai tvirtina, kad kitas Prezidentas bus iš valstiečių, o partijos politinis štabas tam aktyviai ruošiasi. Aršiai atakuoja opoziciją ir veikiančią Prezidentę, vienų partijos narių vardu leidžia idėjas–lozungus ir gerų norų deklaracijas, o kitų vardu nepaliaujamai gamina skundus. Taip vis išlikdami dėmesio centre. Kartu ieško parankiausių kandidatų būsimuose rinkimuose. Kol kas vienintelis realiausias jų kandidatas sėkmingai sudalyvauti Prezidento rinkimuose yra Ministras Pirmininkas. Kiti valstiečių politikai per daug blankūs, turintys per daug neigiamo krūvio ar per mažai žinomi. Kitas tinkamas pretendentas būtų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurį tikriausiai paremtų ir Prezidentė, tačiau jo pergalė negarantuotų valstiečių hegemonijos, atvirkščiai, sudarytų nereikalingą konkurenciją. Neturėdami kitų kandidatų, valstiečiai šį pusmetį aktyviai įkalbinėjo S. Skvernelį dalyvauti rinkimuose, tai matėsi iš jo paties viešosios retorikos dinamikos. Premjerui pasirinkimas nėra lengvas, nes dalyvavimas visgi negarantuotų pergalės. Labai tikėtinas scenarijus būtų pralaimėjimas antrame ture liberalesniam kandidatui, pavyzdžiui, Gitanui Nausėdai. Toliau dirbti premjeru, kai buvęs oponentas bus tiesioginis „viršininkas“, jeigu galima taip pasakyti, nebus lengva. O jei per rinkimų kampaniją dar bus pasakyta vien kita aštresnė replika.. Daug saugesnis valdančiųjų pasirinkimas būtų L. Linkevičius, kuris puikiai sutaria su dabartine Prezidente, palankiai vertinamas kairiųjų, o ir dešiniesiems, savo nuoseklia orientacija į Vakarus, jis atrodo priimtinas. Pralaimėjimo atveju, tai nebūtų toks skaudus smūgis valdantiesiems, tačiau vargu ar galima po rinkimų iš jo tikėtis glaudžių ryšių ir paklusnumo R. Karbauskiui? Lietuva prisijungtų prie Vengrijos ir Lenkijos Jeigu S. Skvernelis visgi kandidatuotų ir laimėtų, jį Premjero kėdėje tikriausiai pakeistų jo bendražygis, pavyzdžiui, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Visi trys svarbiausi valstybės postai taptų susiję su valstiečių politine organizacija. Smarkiai susilpnėtų opozicijos galimybės aktyviai veikti, o valdantieji įgytų didelę galią užpildyti visą viešąją erdvę savo politine darbotvarke. Labai tikėtinas scenarijus, kad Lietuva pradėtų dreifuoti link Vengrijos ir Lenkijos politinio modelio. S.Skvernelis jau ne kartą yra palankiai atsiliepęs apie dabartinę politinę situacijoje Lenkijoje. Kaip ir tose Centrinės Europos šalyse, pirmiausia, buvo nugalėta opozicija, perimta valdžios postų kontrolė, tada atėjo eilė teismams ir žiniasklaidai. Apie valstiečių ir žiniasklaidos kovą jau girdėjome. Ramūnas Karbauskis buvo „iškasęs karo kirvį“ prieš LRT ir vieną įtakingiausių žurnalistų Edmundą Jakilaitį. Kol kas trapios paliaubos, bet valstiečiams sustiprėjus, prieš šio klausimo būtų grįžtama. Apie valstiečių norą kontroliuoti žiniasklaidą žinome ir iš „Naisių vasaros“ epopėjos. Kaip rodo apklausos Lenkijoje ir Vengrijoje, gyventojai gan palankiai vertina savo valdžią. Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas trečią kartą tapo premjeru, kas negirdėta Rytų Europoje. Tai gal ir Lietuvoje būtų neblogai tokia valdžios dėlionė? Lietuvai grėstų „raganų medžioklė“ „Vengriškas scenarijus“ šalyse gyvuoja, kol kyla ekonomika ir auga biudžeto pajamos. Rytų Europos gyventojai ypač jautrūs ekonominei gerovei ir yra linkę dėl jos aukoti demokratines bei pilietines laisves. Trūkstant politinės konkurencijos Lenkijos ir Vengrijos valdžios savo nesėkmėms pateisinti pradeda ieškoti priešų. Vos ištikus nesėkmei, pavyzdžiui, korupcijos skandalui, reikia rasti ant ko suversti visą kaltę. Vengrijoje blogiečiu Nr. 1 buvo paskelbtas Džordžas Sorosas, nelegalūs imigrantai, opozicija ir t.t., Lenkijoje – buvęs premjeras, Vokietija ir pan. Lietuvoje, dėl mažos šalies ribotų resursų diskusijai, tai tikriausiai atsikartotų kvadratu. Prasidėtų „blogiečių“ paieškos, o valdžioje dominuojant vienai partijai dar labiau smuktų politinių diskusijų kokybė. Jau dabar vyriausybė bando viešai išstatyti „pykčio valandėlei“ tai pensijų fondus, tai prekybos centrus, tai privačias mokyklas. Trukdant žiniasklaidai ir smaugiant opoziciją vargu ar viešojoje erdvėje pakiltume aukščiau tokių temų kaip tautiniai kostiumai, valstybinės vaistinės ir rūkymas balkonuose, kokių ir dabar yra dominuojamas politinis laukas. Lietuvoje kol kas bet kokių autoritarinės valdžios požymių išvengdavome, tačiau dabar turime realią grėsmę, kad Lietuva gali pradėti dreifuoti šia linkme, o gal net taptų trečia „tvirtos rankos“ šalininkų valdoma ES šalimi kartu su Vengrija ir Lenkija. Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Vladimiras Putinas, šokdinantis Europą
Praėjusios savaitės akiratyje - Europą šokdinantis Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šokdinantis ne vien todėl, jog Austrijoje dalyvavo šios šalies užsienio reikalų ministrės Karinos Kneisl (Karina Kneissl) vestuvėse ir pašoko vieną šokį su nuotaka. Šokdinantis ir todėl, jog praktiškoji Europa nenori apsieiti be pigių „Gazprom“ dujų. Ir šie praktiškieji interesai, jei ne vairuoja, tai bent gerokai veikia valstybių vadovų politinę elgseną. Tik, aišku, ne Lietuvos.

Jei ne D. Kreivys ir A. Kubilius, investicijų nepritrauktume
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Lietuvos žmogaus teisių gynėjų ir Seimo narių laiškas JAV Kongreso nariams dėl Neringos Venckienės ekstradicijos
2018 m. liepos 14 d. Būdami Lietuvos valstybės patriotai, pripažįstantys teisinės valstybės idealą, jaučiame pareigą pasidalyti savo abejonėmis dėl Lietuvos pilietės Neringos Venckienės ekstradicijos bylos. Gyvename Lietuvoje ir visą laiką – nuo 2009 m. iki dabar – sekėme pedofilijos bylos vystymąsi. Mes liudijame: pedofilijos byla buvo ištirta neskaidriai, šališkai, nusižengiant esminiams teisinės valstybės principams. Nė viena mirtis ar nužudymas šioje byloje nėra ištirti. Du pagrindiniai veikėjai – Andrius Ūsas ir Drąsius Kedys – rasti mirę įtartinomis aplinkybėmis. 2012 m. gegužės 17 d. Deimantės Kedytės paėmimas buvo šiurkštus prievartos aktas – tuo JAV Kongreso nariai gali įsitikinti ir patys [1] [2] [3]. Mergaitė yra padaryta valstybės paslaptimi ir pradanginta nežinia kur, jos seneliams ir kitiems artimiesiems atimta bet kokia teisė net sužinoti apie jos būklę, nekalbant apie pasimatymą su ja. Visuomeninė komisija, sudaryta iš valstybei nusipelniusių teisininkų, 2012 m. birželio 27 d. konstatavo eilę Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Konstitucijos pažeidimų paimant mergaitę iš N. Venckienės namų[4]. Valstybė šioje byloje sulaužė socialinį kontraktą su visuomene ir prievarta įtvirtino savo versiją. Ja remiantis iki dabar yra persekiojami eiliniai žmonės, kurie maldomis ir Lietuvos himnu reikalavo skaidrumo ir teisingumo. Neringos Venckienės persekiojimas yra tos prievartos dalis. Vien ta aplinkybė, kad N.Venckienės, kaip Parlamento narės, imunitetas atimtas 2013 m. balandžio 9 d. pagal įrodymą – minėto šturmo 2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašą, kurį Generalinė prokuratūra atsisakė pateikti Parlamento nariams. Todėl mes vertiname Lietuvos institucijų prašymą dėl Neringos Venckienės ekstradicijos kaip politinio susidorojimo tąsą. Visos aplinkybės rodo, kad nešališko teismo Neringa Venckienė Lietuvoje nesulauks. Mes sutinkame su mūsų valstybės Nepriklausomybės sąjūdžio lyderio Vytauto Landsbergio žodžiais, kad šioje byloje regėjome „teisingumą be žmogaus“. Išreiškiame nepasitikėjimą šią bylą tyrusiomis ir prievartą naudojusiomis valstybės institucijomis. Nenorime, kad pasikartotų neteisėto baudžiamojo persekiojimo atvejis po to, kai JAV Teismas kartą jau atsisakė išduoti Lietuvai Šarūną Paberalių (2011m.) [5]. Ir stojame amerikiečių nacijos lyderio Thomas Jeffersono išsakyto principo pusėje: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“. Pritariame ir patvirtiname JAV kongresmenų Chris Smith ir Randy Huldgren iškeltas abejones ir raginame suteikti Neringai Venckienei politinį prieglobstį Jungtinėse Valstijose. Pasirašo: kunigas Robertas Grigas, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjassesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, antisovietinė disidentė, Nacionalinės Laisvės premijos 2017 m. laureatė, žmogaus teisių gynėjaAntanas Terleckas, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, Nacionalinės Laisvės premijos 2012 m. laureatas, žmogaus teisių gynėjasPetras Plumpa, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjasAlgirdas Endriukaitis, politinis kalinys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (1990m. kovo 11d.), Seimo narys (1992–1996)Vidmantė Jasukaitytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė (1990 m. kovo 11 d.)Zita Šličytė, socialinių mokslų daktarė (teisė), Atkuriamojo Seimo (1990–1992) deputatė, Seimo narė (1992–1996), Visuomeninės komisijos 2012 m. gegužės 17 d. smurtui Garliavoje ištirti narėNaglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2011–2016, 2016–iki dabar)Algimantas Matulevičius, ekonomikos mokslų daktaras, buvęs ministras, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo (2004–2008, 2008–2012) narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (2006–2008) pirmininkasGintaras Songaila, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2008–2012)Vytautas Matulevičius, žurnalistas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016) Jonas Varkala, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016) Valdas Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2012–2016) Saulius Stoma, rašytojas, Lietuvos Respublikos Seimo narys (2008–2012) Linas V. Medelis, publicistas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvisArūnas Eigirdas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvisLaima Bloznelytė-Plėšnienė, habilituota medicinos mokslų daktarė, Lietuvos mokslo premijos laureatėAntanas Andrijauskas, akademikas, profesorius, habilituotas daktarasKamilė-Laimutė Bloznelienė, habilituota medicinos mokslų daktarė, Valstybinės premijos laureatėKrescencijus Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras. Vytautas Rubavičius, rašytojas, humanitarinių mokslų daktarasRasa Čepaitienė, prof. humanitarinių mokslų daktarė Albinas Plėšnys, filosofas, prof. humanitarinių m. daktarasVioleta Milvydienė, Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentėJūratė Laučiūtė, humanitarinių mokslų daktarėAndrius Švarplys, socialinių mokslų daktaras Antanas Ciūnys, technikos mokslų daktarasLiudvikas Jakimavičius, rašytojas Gediminas Storpirštis, aktorius, dainų autorius, Vilniaus miesto tarybos narys Jolanta Miškinytė, žurnalistė Irena Vasinauskaitė, žurnalistė Ligita Juknevičiūtė, TV žurnalistė Juozas Valiušaitis, fotodailininkasFeliksas Bajoras, kompozitoriusRimantė Valiukaitė, aktorėValdas Vižinis, aktoriusRamutė Bingelienė, internetinio portalo Tiesos.lt redaktorėJoana Noreikaitė, skulptorė Ramūnas Cicėnas, režisieriusAlgimantas Zolubas, publicistas, žurnalo „Varpas“ redaktoriusAlgimantas Rusteika, publicistasLinas Šalna, pedagogas, kompozitoriusSaulius Dambrauskas, advokatas * * * Human Rights Defenders’ and Lithuanian Parliament Members’Open Letter to Members of the United States Congress Regarding the Extradition Case of Neringa Venckiene 07/14/2018 As patriots of Lithuania, who recognize the ideal of a state under the rule of law, we feel obligated to share our doubts regarding the extradition case of Lithuanian judge, Neringa Venckiene. We live in Lithuania and the whole time – since 2009, until now – we have been following the development of the pedophilia case, and we testify that the investigation of the case was negligent, biased, and in violation of the principles of the rule of law. Not a single death or murder has been investigated in this case. The two principal figures in the case, Andrius Usas and Drasius Kedys, were found dead under suspicious circumstances. On May 17th, 2012, the taking of Deimante Kedyte, the key child in the pedophilia case who Neringa Venckiene wanted to protect, was a flagrant act of coercion [1] [2] [3].  The girl has been turned into a secret of the state. Her grandparents and other relatives are deprived of any right to know her condition, let alone see her. A Public Commission composed of well-recognized lawyers, on June 27th, 2012, found a number of violations of the Constitution of Lithuania, as well as the United Nations Convention on the Rights of the Child, during the girl’s transfer from the home of N. Venckiene[4].  In this case, the state broke the social contract with the People and enforced its version by means of coercion To this day, ordinary people are being persecuted, and they only asked for transparency and justice in the case by praying and singing the Lithuanian anthem. The persecution of Neringa Venckiene is part of that coercion. As a Member of Parliament, N. Venckiene was deprived of her parliamentary immunity on April 9th, 2013 based on the secret recording of the police operation on May 17th, which the prosecutor refused to provide to the Parliament. Therefore, our evaluation of the request of the Lithuanian authorities for the extradition of Neringa Venckiene is that it is a continuation of the political crackdown. All the facts indicate that Neringa Venckiene will not receive a fair and unbiased trial in Lithuania. We agree with the words of the leader of the Independence Movement of our country, Vytautas Landsbergis, that in this case we saw “justice without humanity.“ We do not trust the state institutions that investigated the case and used coercion. Our expectation is that such an illegal criminal prosecution would not be repeated a second time after the case of Sarunas Paberalius when the United States court rejected Lithuania’s request for his extradition in 2011[5].  And we stand on the side of the principle of the American Founding Father Thomas Jefferson: “When injustice becomes law, resistance becomes duty.” We acknowledge and support the concerns expressed by U.S. Congressmen Christopher H. Smith and Randy M. Hultgren, and we encourage granting political asylum for Neringa Venckiene in the United States. Respectfully, rev. Robertas Grigas, anti-Soviet dissident, human rights defendersister Nijolė Sadūnaitė, Soviet political prisoner, human rights defender, laureate of National Freedom Award in 2017Antanas Terleckas, Soviet political prisoner, human rights defender, laureate of National Freedom Award in 2012Petras Plumpa, Soviet political prisoner, anti-Soviet dissident, human rights defenderAlgirdas Endriukaitis, Soviet political prisoner, the signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania (Independence Declaration) March 11, 1990Vidmantė Jasukaitytė, signatory of the Act of the Re-Establishment of the State of Lithuania (Independence Declaration) March 11, 1990Zita Šličytė, doctor of social sciences (law), member of Supreme Council of Lithuania (1990–1992), member of Parliament of the Republic of Lithuania (1992–1996), member of Public Commission To Investigate the Coercion in Garliava 2012, May 17Naglis Puteikis, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2011–2016, 2016– present) Algimantas Matulevičius, doctor of economic science, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2000–2004, 2004–2008), chief of the Parliamentary Committee on National Security and Defence (2006–2008)Gintaras Songaila, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2008–2012)Vytautas Matulevičius, doctor of humanitarian sciences, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)Jonas Varkala, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)Valdas Vasiliauskas, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2012–2016)Saulius Stoma, member of Parliament of the Republic of Lithuania (2008–2012)Linas V. Medelis, publicist, participant of Lithuanian national movement for Independence (1988–1992)Arūnas Eigirdas, participant of Lithuanian national movement for Independence (1988-1992)Laima Bloznelytė-Plėšnienė, habilitated doctor of medicine sciences, laureate of Lithuania Science AwardAntanas Andrijauskas, academician, professor, habilitated doctorKamilė-Laimutė Bloznelienė, habilitated doctor of medicine sciences, member of Lithuanian Catholic Academy of ScienceKrescencijus Stoškus, philosopher, doctor of humanitarian sciences Vytautas Rubavičius, writer, doctor of humanitarian sciencesRasa Čepaitienė, professor, doctor of humanitarian sciencesAlbinas Plėšnys, professor, doctor of humanitarian sciencesVioleta Milvydienė, associate professor of Arts Academy, Klaipėda UniversityJūratė Laučiūtė, doctor of humanitarian sciencesAndrius Švarplys, doctor of social sciences Antanas Ciūnys, doctor of technical sciencesLiudvikas Jakimavičius, writerGediminas Storpirštis, actor, songwriter, member of Vilnius City Council Jolanta Miškinytė, journalistIrena Vasinauskaitė, journalist Ligita Juknevičiūtė, TV journalist Juozas Valiušaitis, photographerFeliksas Bajoras, composerRimantė Valiukaitė, actressValdas Vižinis, actorRamutė Bingelienė, editor of http://www.tiesos.ltJoana Noreikaitė, sculptor Ramūnas Cicėnas, directorAlgimantas Zolubas, publicist, editor of journal „Varpas“Algimantas Rusteika, publicistLinas Šalna, educator, composerSaulius Dambrauskas, attorney [1]  https://www.youtube.com/watch?v=75Pv8jLGpvY[2]  https://www.youtube.com/watch?v=xmuYUDkCCYg[3]  https://www.youtube.com/watch?v=EGSMeCbWkfk[4]  http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenines-komisijos-2012-m.-geguzes-17-d.-smurto-aktui-garliavoje-princi[5]  https://law.justia.com/cases/federal/district-courts/illinois/ilndce/1:2010mc00275/245928/46/