JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence) grasina savo NATO sąjungininkei Turkijai ekonominėmis sankcijomis neva dėl Turkijoje laikomo JAV pastoriaus Endriu Kreigo Bransono (Andrew Craig Brunson). Turkija atsikerta, kad niekas negali jai grasinti. Dėl ko iš tikrųjų kyla naujas konfliktas?

M.Pensas pareiškė, kad jei pastorius nebus paleistas, JAV skirs Turkijai sankcijas.

50 metų JAV pastorius trečiadienį po pusantrų metų dėl sveikatos problemų buvo išleistas iš kalėjimo, tačiau jam skirtas namų areštas. Pastorius buvo suimtas dėl kaltinimų šnipinėjimu ir terorizmu.

M.Pensas pridūrė turįs Turkijos prezidentui Redžepui Tajipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan) žinutę nuo prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump): „Paleiskite pastorių dabar arba būkite pasiruošę susidurti su pasekmėmis.“

„Jis labai kenčia“, - kalbėdamas apie pastorių sakė D.Trampas, kuris ne kartą reikalavo paleisti pastorių, o praėjusią savaitę tviteryje rašė, kad pastoriaus sulaikymas - „visiška gėda“.

JAV pagrasinus Turkijai griežtomis ekonominėmis sankcijomis, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu vakar atkirto: „Niekas neįsakinėja Turkijai. Niekada netoleruosime niekieno grasinimų.“

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Šis konfliktas turi gilias šaknis. Pirmiausia, pats R.T.Erdoganas kreipia Turkiją labiau musulmoniška linkme, nors didelė dalis Turkijos visuomenės yra labiau pasaulietiška. Paskutinių rinkimų rezultatai rodo, jog už R.T.Erdoganą balsavo kaimų vietovės ir maži miesteliai, o visi kurortai ir didmiesčiai daugiausia balsavo prieš jį. Ši takoskyra dar eina nuo Osmanų imperijos griūties, kai turkų lyderis Atatiurkas kūrė pasaulietišką Turkiją, artimą Vakarams.

Kita konflikto briauna - JAV gyvenantis religinis turkų veikėjas Giulenas, kuris kažkada netgi artimai bendravo su R.T. Erdoganu. Kai buvo mėginama Turkijoje padaryti karinį perversmą, R.T.Erdogano manymu, Giulenas buvo vienas svarbiausių jo organizatorių, todėl reikalaujama, kad jis būtų išduotas Turkijai, tačiau JAV to nedaro. Mano manymu, Giulenas iš tikrųjų yra tampriai susijęs su JAV ir mėgina kreipti Turkiją amerikiečiams palankia linkme. O R.T.Erdoganas deklaruoja tikslus, kurie nesuderinami su Amerikos tikslais, nes jis kuria stiprią, dominuojančią šiame regione valstybę. O JAV nereikia jokios dominuojančios ir stiprios valstybės šiame regione, JAV ten reikia kontroliuojamo chaoso, kas sėkmingai ir daroma - Egiptas, Tunisas, Libija, Sirija, Irakas, Jemenas, Iranas...

Trečias konflikto laukas - kurdai, kurie neturi savo valstybės ir gyvena Turkijos, Sirijos, Irako ir Irano teritorijose. Nė viena iš šių valstybių nėra suinteresuota kurdų valstybės atsiradimu, nes tai gresia teritorinio vientisumo praradimu. Amerikiečiai šita korta žaidžia jau labai seniai. Beje, kai dabar Sirija beveik išvaduota nuo įvairiausių maištininkų, liko tik Šiaurės Sirija, kur kurdų klausimas ir yra svarbiausias. Dabar vyksta kontaktai tarp Sirijos valdžios ir kurdų, kurie nori ten turėti bent jau autonomiją, o Bašaras al-Asadas pareiškė, kad jeigu kurdai nesutiks problemų spręsti diplomatinėmis priemonėmis, tai jis visas savo karines pajėgas nukreips ten ir, kad ir kas ten stovėtų, jis yra pasiryžęs išvaduoti visą Siriją. O už kurdų stovi būtent JAV. Turkams labai nepatinka ta JAV parama kurdams, kadangi tai gresia pačios Turkijos valstybingumui.

Dar vienas labai svarbus konflikto laukas - tai Turkijos flirtas su Rusija. Rusai ten stato atominę elektrinę, tiesia dujotiekį, be to, nuolat iškyla klausimas dėl Indžirliko karinės bazės, kur dislokuota JAV kariuomenė. R.T.Erdoganas jau ne kartą pasakė, kad bazės klausimas bus keliamas. O juk tai yra vienas svarbiausių JAV atramos taškų visame regione. Beje, kai buvo bandoma surengti karinį perversmą, tai iš Turkijos pusės Indžerliko karinėje bazėje buvo išjungta elektra... Be to, galime prisiminti, kad Turkija ne visada leisdavo iš šios bazės bombarduoti Iraką. Taigi, nesutarimo laukų yra labai daug, dėl to natūralu, kad šie konfliktai nuolat pasireiškia.

Šaltinis: