Rusijos Dūma nubalsavo už pasitraukimą iš EŽTT
Rusijos parlamentas antradienį priėmė du įstatymų projektus, kuriais panaikinama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisdikcija šioje šalyje, skelbia „Reuters“. Parlamento žemieji rūmai Dūma patvirtino du įstatymo projektus – vienas pašalina šalį iš EŽTT jurisdikcijos, o antruoju numatoma, kad nuo kovo 15 d. priimti sprendimai prieš Rusiją neturi būti įgyvendinti.

Gyvenimas Rusijos okupuotame Chersone
Ukrainos pietuose esantis Chersonas jau okupuotas, o jo susigrąžinimas liko tik abstrakčiu Kyjivo valdžios pažadu. Čia likusio žurnalisto Konstantino Ryženkos istorija atskleidžia asmeninę žmogaus dramą karo metu – likti namuose ar saugiai išvažiuoti? Kas karo metu yra didvyriškumas, o kas – kolaboravimas su priešu?

Suomija ir Švedija oficialiai pateikė paraiškas dėl narystės NATO
Trečiadienio rytą Suomija ir Švedija oficialiai pateikė paraiškas dėl narystės NATO, atsisakydamos dešimtmečius trukusio strateginio neutralumo. Tokį jų žingsnį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Iranas svarsto galimybę eksportuoti dujas į Europą
Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas.

Laiškai iš Kramatorsko
Marija yra akušerė Kramatorsko gimdymo namuose. Jos vyras Aleksejus yra teisininkas, teisininku jis buvo prieš karą. Dabar Marija yra greitosios medicinos pagalbos brigados felčerė, o Aleksejus – greitosios medicinos pagalbos vairuotojas. Šeima nusprendė padėti frontui po balandžio 8 dieną įvykdytos raketos atakos Kramatorsko geležinkelio stotyje. Keturiolika valandų trunkančios greitosios pagalbos pamainos Aleksejui ir Marijai padeda bent šiek tiek nukreipti mintis ir negalvoti apie į frontą išėjusį sūnų. Ir apie aštuonerių metų anūką Pašą, kurį mama išvežė į užsienį, toli nuo karo. Bet ir jie tą dieną galėjo būti stotyje.

Monika Liu keliauja į „Eurovizijos“ finalą
Italijos mieste Turine nuskambėjo pirmasis 2022-ųjų „Eurovizijos“ pusfinalis. Lietuvos atstovės Monikos Liu „Sentimentai“ sužavėjo Europą – atlikėją kartu su kitų 9 šalių atstovais išvysime gegužės 14 d. vyksiančiame dainų konkurso finale.

Kaip Graikija padeda Rusijai apeiti sankcijas
Tanklaiviai su rusiška nafta nekliudomai lankosi Europos uostuose, nors Europos Sąjunga mėgina riboti Rusijos galimybes eksportuoti šiuos energijos išteklius.

Tarptautiniai ekspertai vertins rusų karių padarinius Černobyliui
Antradienį, minint 36 Černobylio katastrofos metines, į didžiausios istorijoje branduolinės nelaimės vietą atvyko tarptautinė ekspertų delegacija. Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertai vertins, kokių padarinių itin radioaktyviai nelaimės vietai turėjo čia kelias savaites apkasus kasę ir karinę techniką laikę Rusijos kariai.

Švedija paskelbs poziciją dėl NATO iki gegužės 24 dienos
Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 d. susitarti dėl pozicijos, ar šalis turėtų pateikti prašymą dėl narystės NATO. Jei partija pasisakytų už stojimą, tai reikštų aiškų parlamentinės daugumos palaikymą galimam šalies prašymui, ypač jei kaimyninė Suomija, kurioje sprendimo tikimasi per savaitę, pateiktų prašymą dėl narystės JAV vadovaujamame Aljanse.

Ką Prancūzijos prezidento rinkimų baigtis reiškia šaliai ir Europai?
Sekmadienį Emmanuelis Macronas tapo pirmuoju Prancūzijos prezidentu, per pastaruosius 20 metų perrinktu antrai kadencijai. Visgi jo priešininkė kraštutinės dešinės atstovė Marine Le Pen antrajame rinkimų ture surinko daugiau balsų nei bet kuris šios politinės jėgos atstovas anksčiau. Kaip dėl to keisis Macrono vykdoma politika ir ką tai reiškia Prancūzijai ir visai Europai?

Scholzas atmeta „šmeižikišką“ kritiką draugiškumu Rusijai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį atmetė kaltinimus, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) pernelyg atlaidžiai žiūri į Rusiją, kritikams kaltinant Berlyną vilkinant sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.

Macronas ir Le Pen varžosi dėl Prancūzijos prezidento posto
Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas  ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.