Pergudrauti uoliausi „Brexito“ šalininkai
Jungtinės Karalystės uoliausi „Brexito“ šalininkai Konservatorių partijoje, tikėdamiesi, kad premjerė Theresa May išpildys jų svajonę išstoti iš Europos Sąjungos be jokios sutarties, mėgino „žaisti kietai“, bet apsiskaičiavo. May pasirinko kitokį kelią – pareiškė, kad sieks atidėti balandžio 12-ąją turintį įvykti išstojimą, ir pamėgino ieškoti konsensuso su opozicinės Leiboristų partijos lyderiu Jeremy Corbynu. Ši vyriausybės taktika potencialiai gali vesti į švelnesnį „Brexitą“.

Kaip išlipti iš „Brexito“ chaoso
Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių rūmai trečiadienio vakarą atmetė visus aštuonis alternatyvius„Brexito“ variantus, o ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo atsistatydinti, jei parlamentas pritars jos suderėtai išėjimo iš Europos Sąjungos sutarčiai. Kas galėtų vykti toliau?

Kur link juda „Brexit“?
Dėl „Brexit“ atidėjimo iki birželio 30 dienos kils „rimtų teisinių ir politinių grėsmių“, trečiadienį įspėjo Europos Komisija vidaus naudojimui skirtame rašte, parengtame Europos Sąjungos viršūnių susitikimo išvakarėse.   

Metai po apnuodijimo: mažai kas pasikeitė
Po buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ praėjo lygiai metai. Anglijos Solsberio mieste prieš Skripalius panaudojus cheminį ginklą, Londono atsakas Maskvai buvo griežtas – nepageidaujamais asmenimis paskelbė ir į atgal Rusiją išsiuntė 23 diplomatus. Su Jungtine Karalyste solidarizavosi dar 26 Vakarų valstybės, įskaitant Lietuvą: lagaminus teko krautis trims ambasadoje Vilniuje dirbantiems rusams. Iš viso 27 šalys išsiuntė 123 rusų diplomatus. Maskva atsakė tuo pačiu. Londonas taip pat sustabdė visus planuotus aukšto lygio dvišalius susitikimus, o ministrai ir karališkosios šeimos nariai atsisakė dalyvauti praeitą vasarą Rusijoje vykusiame Pasaulio futbolo čempionate.

Neigia sąmokslą dėl paskutinės minutės „Brexit“ balsavimo
Didžiosios Britanijos vyriausybė trečiadienį paneigė slapta planuojanti sąmokslą priversti parlamentarus paskutinę minutę dėl „Brexito“ rinktis pakoreguotą susitarimą arba ilgam atidėti išstojimą iš Europos Sąjungos.

Pažeidžiamiausi rinkimai Europoje
Rusijos vykdytos dezinformacijos kampanijos trikdė 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir galėjo paveikti balsavimo dėl „Brexit“ rezultatus. Europos vadovai nerimauja, ar gegužę planuojami Europos Parlamento rinkimai netaps nauju įsilaužėlių, trolių ir užsienio agentų taikiniu, todėl parengiamieji darbai jau vyksta.

Mero nužudymas atskleidė Lenkijos problemas
Po Gdansko mero Adamowicziaus, kurio tėvai į šį miestą iš Vilniaus priverstinai persikraustė 1946 metais, mirtino užpuolimo daugiau kaip trisdešimtyje Lenkijos miestų nuvilnijo protesto demonstracijos. Mitingus „Stop neapykantai“ organizavo opozicinės partijos. Jų atstovai apkaltino valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją (TTP) supriešinus tautą ir taip savotiškai prisidėjus prie užpuolimo.

Kaip toliau gali klostytis „Brexitas“?
Didžiosios Britanijos parlamentui antradienį atmetus ministrės pirmininkės Theresos su Briuseliu suderintą išstojimo iš Europos Sąjungos sutartį buvo inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo vyriausybe, todėl „Brexito“ proceso tolesnė raida atsidūrė didelėje nežinioje.

Priminimas, kad karas su teroru Europoje nesibaigė
Prancūzijoje paskelbtas aukščiausias teroro pavojaus lygis policijai medžiojant bėglį, kuris atidengė ugnį netoli žymios Strasbūro kalėdinės mugės ir nušovė 3 žmones, 13 sužeidė.

Kodėl Prancūzijoje įsisiūbavo geltonųjų liemenių protestai?
Vien faktas, kad Prancūzijos vyriausybė pripažįsta galimybę skelbti nepaprastąją padėtį dėl chaosą šalyje keliančio vadinamojo „geltonųjų liemenių“ judėjimo, rodo, jog šis fenomenas ypatingas. Praėjusysis savaitgalis buvo jau trečiasis iš eilės, kai Prancūzijoje vyko prieš prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę nukreipti protestai, o Paryžiuje kilo didžiausios pastarųjų metų riaušės.

Ką reiškia karo padėties įvedimas Ukrainoje?
Po to, kai lapkričio 25-ąją Kerčės sąsiauryje Rusijos karinės jūrų pajėgos apšaudė Ukrainos karinių jūrų pajėgų katerius, Ukrainoje įvesta karo padėtis. Pažiūrėkime, kas keisis šalyje ir kodėl nerimaujama dėl piliečių teisių suvaržymo. Už karo padėties įvedimą Ukrainoje balsavo 276 parlamentarai iš 450. Karo padėtis galios 30 dienų: nuo lapkričio 26 dienos 14 val. iki gruodžio 26 d., ji apima su Rusija besiribojančias sritis ir nepripažintą Uždniestrės teritoriją. P.Porošenka nurodė, kad karo padėties paskelbimas yra būtinas dėl žvalgybinės informacijos apie „itin rimtą sausumos operacijos prieš Ukrainą grėsmę“. Šio teiginio jis plačiau nepakomentavo.

Europa sukruto: pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai
Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartis arba paktas (Global Compact for Safe, Orderly and Regular Migration), – bet tik po to, kai ją į viešąjį diskursą iškėlė sutarties kritikai. Ir kai Austrija iš jos pasitraukė, išdėsčiusi visus abejotinus sutarties punktus.