Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Rinkėjų aktyvumas Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture 17 val. Paryžiaus laiku siekė 63,2 proc. ir buvo daugiau kaip dviem procentiniais punktais mažesnis nei tuo pat metu per 2017-ųjų prezidento rinkimų antrąjį turą, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Be to, balsavusiųjų dalis buvo taip pat dviem procentiniais punktais mažesnė nei tuo pat metu per pirmąjį turą balandžio 10-ąją, kai į antrąjį turą pateko perrinkimo siekiantis centristinių pažiūrų prezidentas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 26–28 proc. rinkėjų, nors nesitikima, kad bus pasiektas 1969 metų rinkimų antro turo antirekordas, kai prie balsadėžių nepasirodė 31,1 proc. rinkėjų. Ekspertai įspėjo, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali pakreipti galutinį rezultatą bet kuria linkme, nors per pastarąsias dvi savaites viešosios nuomonės apklausos rodė, kad Macronas yra užtikrintas lyderis.
Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų. Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.
Macronas į rinkimus eina turėdamas pakankamą pranašumą prieš Le Pen, kurį įtvirtino per įnirtingas paskutines rinkimų kampanijos dienas, be kita ko, priešrinkiminiuose debatuose surengdamas pasirodymą be jokių užuolankų. Tačiau analitikai perspėjo, kad Macronas, kuris 2017 metais būdamas 39-erių tapo jauniausiu lyderiu šiuolaikinėje šalies istorijoje, negali nieko laikyti savaime suprantamu dalyku, nes rinkėjų aktyvumas yra labai svarbus pergalei pasiekti.
Visų pirma jis turi užtikrinti, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjai, kurie balandžio 10 dieną vykusiame pirmajame ture palaikė kitus kandidatus, nenuleis nosies ir palaikys centristą, buvusį investicijų bankininką, kad užkirstų keliąLe Pen atėjimui į valdžią.
Pats Macronas aiškiai leido suprasti, kad rinkimų baigtis nėra aiški. Jis priminė rinkėjams apie anksčiau pasaulį sukrėtusius rinkimų rezultatus, kai 2016 metais britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, o amerikiečiai prezidentu išrinko Donaldą Trumpą.
„Prisiminkite, ką sakė britai likus valandoms iki „Brexito“ referendumo arba JAV prieš ateinant Trumpui: „Aš nebalsuosiu. Kokia prasmė?“ Galiu pasakyti, kad jau kitą dieną jie pasigailėjo“, – E. Macronas sakė televizijai „France 5“.
„Taigi, jei norite išvengti neįsivaizduojamo ar to, kas jums nepriimtina, rinkitės patys“, – paragino jis.
Ultrakairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas, kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, atsisakė paraginti milijonus savo sekėjų palaikyti E. Macroną, nors ir sakė, kad negalima atiduoti nė vieno balso už Le Pen.
Politinių studijų centro CEVIPOF direktoriaus Martialio Foucault teigimu, kuo didesnis bus susilaikiusiųjų skaičius, tuo labiau mažės atotrūkis tarp Macrono ir Le Pen. Jis pavadino tai „realiu pavojumi“ prezidentui.
Daug pastatyta ant kortos
Tiek Prancūzijai, tiek Europai daug pastatyta ant kortos: Macronas žada reformas ir glaudesnę ES integraciją, o Le Pen, kuri nori tapti pirmąja moterimi Prancūzijos prezidento poste, primygtinai reikalauja pokyčių bloke, ką oponentai vadina „Frexitu“ (Prancūzijos pasitraukimu iš Bendrijos) kitu vardu.
Macronas taip pat prieštaravo Le Pen planui uždrausti viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus, nors jos komanda prieš balsavimą atsitraukė nuo šio pasiūlymo, sakydama, kad tai nebėra „prioritetas“.
Jie taip pat susikirto dėl Rusijos: Macronas siekė vaizduoti Le Pen kaip nesugebėsiančią kovoti su Maskvos invazija į Ukrainą dėl paskolos, kurią jos partija paėmė iš Rusijos ir Čekijos banko.
Jei Macronas laimės, jis taps pirmuoju perrinktu prancūzų prezidentu nuo 2002 metų. Tuomet į prezidento postą buvo perrinktas Jacques'as Chiracas, įveikęs Le Pen tėvą Jeaną-Marie, kuris pribloškė politinį isteblišmentą, patekęs į antrąjį rinkimų turą.
Remiantis kai kuriomis apklausomis, Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė Le Pen. 2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.
