Trečiadienio rytą Suomija ir Švedija oficialiai pateikė paraiškas dėl narystės NATO, atsisakydamos dešimtmečius trukusio strateginio neutralumo. Tokį jų žingsnį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
Suomijos ambasadorius prie NATO Klausas Korhonenas ir jo kolega švedas Axelis Wernhoffas NATO būstinėje Briuselyje įteikė savo šalių paraiškas dėl stojimo į Aljansą bloko generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui tuojau po 8 val. Vietos laiku.
„Jūsų pateiktos paraiškos yra istorinis žingsnis. Sąjungininkai dabar svarstys tolesnius žingsnius dėl jūsų kelio į NATO“, – priėmęs dokumentus sakė Stoltenbergas. „Tai gera diena mūsų saugumui kritiškai svarbiu laiku, – „Yle“ citavo Stoltenbergo žodžius. – Dėkoju už jūsų įteiktas paraiškas. Visos šalys turi teisę spręsti dėl savo saugumo, ir sveikinu Suomiją ir Švediją kaip būsimas NATO nares.“
Abiejų Šiaurės šalių, kurios palaikė glaudžius santykius su NATO, bet ilgą laiką buvo kariniu požiūriu neprisijungusios, viešoji nuomonė po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri pakenkė Europos saugumui, smarkiai pakrypo prisijungimo prie Aljanso naudai.
Jei abi jos bus priimtos, tai bus reikšmingiausia NATO plėtra per beveik du dešimtmečius, padidinsianti organizacijos narių skaičių iki 32 valstybių ir pridėsianti šimtus papildomų kilometrų sienos su Rusija. Dabar šiuos prašymus turi apsvarstyti visos 30 Aljanso narių.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pastarosiomis dienomis pareiškė, kad Ankara nepritars Suomijos ir Švedijos priėmimui į Aljansą, nes jos esą padeda grupėms, kurias Turkija laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui. Kanada, pavyzdžiui, sako numatanti Švedijos ir Suomijos priėmimo protokolą ratifikuoti per kelias dienas.
Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sostinės optimistiškai vertina galimybes įveikti Turkijos prieštaravimus.
Švedija ir Suomija daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Švedija ir Suomija glaudžiai bendradarbiauja su NATO. Šios šalys yra funkcionuojančios demokratijos, turi gerai finansuojamas ginkluotąsias pajėgas ir prisideda prie Aljanso karinių operacijų bei oro policijos misijų. Visos kliūtys, su kuriomis jos susidurs, bus tik techninio ar, galbūt, politinio pobūdžio.
Stojimo į NATO procesas nėra oficialiai įformintas ir jo žingsniai gali būti įvairūs. Tačiau iš pradžių paraiškos bus aptartos per 30 šalių narių Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį, tikriausiai ambasadorių lygiu.
Šiaurės Atlanto Taryba spręs, ar judėti narystės link ir kokių žingsnių reikia imtis. Tai didele dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu šalys kandidatės atitinka NATO politinius, karinius ir teisinius standartus, ar jos prisideda prie saugumo Šiaurės Atlanto regione. Šiais klausimais Suomijai ir Švedijai sunkumų neturėtų kilti.
Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Didžioji Britanija, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų teikimo periodu, kol joms dar netaikomas Aljanso savitarpio gynybos paktas.
„Pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų įsipareigojant dėl Suomijos ir Švedijos saugumo. NATO jau yra budri Baltijos jūros regione... NATO ir sąjungininkių pajėgos toliau adaptuosis pagal būtinybę“, – sakė Stoltenbergas.
Jei Suomija ir Švedija įstos į NATO, tai didelio skirtumo neturės, antradienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kalbėdamas viešoje paskaitoje Maskvoje, Lavrovas aiškino, kad abi šalys „jau daug metų dalyvauja NATO karinėse pratybose“, rašo Rusijos agentūra RIA.
Tačiau Maskvos atsaką, anot Lavrovo, lems tai, kokios Aljanso pajėgos bus dislokuojamos Švedijoje ir Suomijoje.
