Apie geriausias praktikas šiandien ugdant vaiko emocinę sveikatą
Kelis pastaruosius metus gyvename sunkioje emocinių iššūkių aplinkoje. Dvejus metus trukusi pandemija, prasidėjęs ir niekaip nesibaigiantis karas, kylančios kainos, infliacija, nežinia dėl ateities emociškai palaužė ne vieną suaugusį žmogų. Skaudžių pavyzdžių, kad nesusitvarkome su savimi toli ieškoti nereikia, jie visai čia pat. Apie pagalbą artimiesiems ir patiems sau kalbama nemažai, bet ne visiems dar iki galo aišku, kas yra emocinė sveikata, kodėl ji tokia svarbi, kaip ją ugdyti, kaip atpažinti, kad žmogui reikia pagalbos. Šalia mūsų gyvenančių vaikų emocinė sveikata ne mažiau svarbi ir labai priklauso nuo mūsų išgyvenimų, reakcijų, veiksmų.

Išmanieji įrenginiai – asmeninės informacijos „saugykla“
Išmanieji įrenginiai gerokai palengvina kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Tačiau dažnas nesusimąsto, kokį kiekį duomenų išnaudojame naršydami ir kiek asmeninės informacijos saugo mūsų telefonas. Šiais laikais išmanusis telefonas naudojamas ne tik kaip susisiekimo įrenginys, tačiau atstoja ir kitokius kasdienybėje reikalingus prietaisus: banko kortelę, vaizdo kamerą; yra tarsi virtualūs vartai į parduotuves, darbą ir pan. Telefone gausu informacijos apie mus: nuotraukų, susirašinėjimų, prieigos prie banko ar kitų konfidencialių duomenų. Svarbu žinoti, kaip visa tai apsaugoti.

Kaip turi atrodyti Naujųjų metų rezoliucija?
Nauji metai – naujos idėjos, nauji tikslai. Turbūt ne vienam yra tekę rašytis Naujųjų metų rezoliuciją – tikslus ateinantiems metams. Turbūt ne vienam taip pat yra tekę tuos tikslus po dienos ar kelių išvis pamiršti, o kitais metais vėl kartoti tuos pačius tikslus. Tad ką daryti, kad užrašyti tikslai taptų realybe?

5 programėlės 2023 m. tikslus paversiančios realybe
Sakoma, jog norint sugadinti naujametinio vakarėlio nuotaiką, pakanka pradėti temą apie įgyvendintus metų pradžios pažadus. Pastarieji, dar vadinami Naujųjų rezoliucijomis, dažniausiai tik ir lieka žodžiais bei vis yra nukeliami į kitus metus. Tačiau keletas specialių programėlių gali padėti nutraukti šį ydingą ciklą ir 2024-uosius pasitikti sudėjus varneles greta visų išsikeltų tikslų.

Kad naujametiniai pažadai vėl nevirstų šnipštu
Metų sandūroje žmonės mėgsta išsikelti įvairiausius tikslus. Girdime pažadus, kad nuo sausio 1-osios vieni ims sportuoti, kiti pagerins miego režimą, treti – skirs daugiau dėmesio įvairiems hobiams. Ar verta išsikelti naujametinius tikslus, kokius žingsnius reikia atlikti, norint juos įgyvendinti, bei kaip elgtis nesėkmės atveju, pasakoja psichologė Vitalija Navickė.

Muzika dirbant: viena gali didinti našumą, kita – pakišti tam koją
Prieš kelerius metus „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad vidutiniškai žmonės muzikos klausosi net 5 valandas per dieną. Mėgstamos melodijos gali daryti įtaką nuotaikai, mažindamos streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir net didindamos dėmesio koncentraciją ir susikaupimą. Būtent todėl muzika gali tapti puikiu įrankiu produktyvumui darbe didinti, tačiau verta žinoti, kokio žanro muzikos klausytis verta, o koks – tik pakiš koją.

Nemalonūs pokalbiai prie šventinio stalo
Didžiosios metų šventės yra laikomo šeimos švente, kuomet namus užpildo prie šventinio stalo sėdinčių artimųjų šurmulys. Vis dėl to, šis pasimatymas su seniai matytais artimaisiais ne visada gali būti malonus, ypač tuomet, kai kalba pasisuka apie vaikus ar vestuves. Specialistės klausiame, kaip reaguoti į šiuos klausimus ir ką daryti, jog poros santykių nepaveiktų šventinė įtampa.

Kaip ugdyti ankstyvojo amžiaus vaikų savarankiškumą
,,Kalbant su tėvais apie jų atžalų savarankiškumą, dažnai girdžiu nuostabą, kad jų vaikas mokykloje yra toks savarankiškas: moka tvarkingai pavalgyti, susitvarkyti po pietų ar žaidimo, moka netgi apsirengti taip, kad tvarkingai užsiriša šaliką ar užsideda žieminio kombinezono gumas ant batų. Tačiau namuose tokia savybė nedemonstruojama“, –  patyrimais dalinasi priešmokyklinės klasės mokytoja Justė Petkuvienė. Analizuodama mokslininkų įžvalgas mokytoja atskleidžia devynis patarimus, kaip galima ugdyti vaikų savarankiškumą namuose.

Kaip išgyventi šventinį chaosą?
„Neužmirškime, kad šventės trunka vos kelias dienas, o chaosas kyla dar gerą mėnesį prieš. Kiekvienas nusprendžiame kam suteikiame didžiausią prasmę – tradicijoms ir artimiesiems ar dovanoms ir stresui dėl jų paieškų”, – sako psichologė-psichoterapeutė, Rosita Kanapeckaitė, kuri moko kaip nepaskęsti kasdieniniuose rūpesčiuose, išgyventi sunkius laikus ir išvengti šventinio chaoso, ugdant emocinį atsparumą kaip raumenį.

Sukurkime daiktams vietą ir nereikės tvarkytis
Prieššventiniu laikotarpiu daugelis namuose stengiamės įvesti „generalinę tvarką“. Pasak namų organizatorės Jovitos Mikštės, to daryti nereikėtų, jei visus metus nekauptume daiktų, o jau turimus pasidėtume į vietas. Anglijoje namų organizavimo mokslus baigusi Mikštė dalinasi patarimais, kaip namuose užtikrinti ilgalaikę tvarką.

Gudrybės, kaip išmesti mažiau maisto
Maisto švaistymas viena didžiausių ir aktualiausių šio amžiaus problemų. Tai ne tik kenkia aplinkai, bet ir gerokai padidina gyventojų išlaidas. Visgi yra keletas dalykų, ką kiekvienas galime padaryti, kad sumažintume išmetamo maisto kiekį.

Kaip žiemą išvengti odą žalojančių klaidų
Nenustebkite dėl išaugusių eilių pas odos priežiūros specialistus šaltuoju sezonu – besikeičiantis sezonas su savo vėjais, žvarbiu oru lauke ir šildymo išsausintu patalpų oru daugeliui sukelia tas pačias problemas, su kuriomis susidoroti namuose gali ir nepavykti. Tai – dehidratacija, pažeistas odos barjeras, paraudimai, didesnis riebalavimasis (ir vėlesnės to pasekmės). Kaip pastebi med. kosmetologė Jolanta Vizgirdienė, dabar yra idealus metas peržiūrėti kosmetikos priemonių krepšelį ir savo įpročius – pradedant vandens temperatūra prausiantis ir baigiant organizmo stiprinimu „iš vidaus“.