Nenustebkite dėl išaugusių eilių pas odos priežiūros specialistus šaltuoju sezonu – besikeičiantis sezonas su savo vėjais, žvarbiu oru lauke ir šildymo išsausintu patalpų oru daugeliui sukelia tas pačias problemas, su kuriomis susidoroti namuose gali ir nepavykti. Tai – dehidratacija, pažeistas odos barjeras, paraudimai, didesnis riebalavimasis (ir vėlesnės to pasekmės). Kaip pastebi med. kosmetologė Jolanta Vizgirdienė, dabar yra idealus metas peržiūrėti kosmetikos priemonių krepšelį ir savo įpročius – pradedant vandens temperatūra prausiantis ir baigiant organizmo stiprinimu „iš vidaus“.
„Vis blaškotės ir ieškote tos tobulos odos priežiūros rutinos? Jos ieškoti neverta, nes tokios tiesiog nėra. Svarbiausia turėti tokią odos rutiną, kuri atlieptų Jūsų odos poreikius šiuo metu. Oda yra organas, jo poreikiai keičiasi priklausomai nuo įvairių faktorių, pradedant oru lauke, baigiant stresu. Odos priežiūros rutiną reikia taikyti prie aplinkos ir organizmo pokyčių, todėl ji nuolatos kinta. Todėl neieškokite universalios, nekintančios, o ieškokite, kas tiktų čia ir dabar. Lengviau koreguoti rutiną pakeičiant vieną priemonę kita, galbūt geresne, galbūt labiau tinkančia šiam sezonui, nei nuolatos keisti visą rutiną ir ieškoti tos pilnos tobulos“, – sako J. Vizgirdienė.
Pokalbyje – patarimai žiemos sezonui, mintys apie kolageno svarbą ir esminiai patarimai, kuo visapusiškai puoselėti ir maitinti odą.
Drėkinti, bet ne vienu kremu
Atvėsus orams oda sausėja, o šaltas vėjas nemaloniai parausvina skruostus. Ką daryti, norint išvengti sausumo ir odos barjero pažeidimų?
„Mes, moterys, dažnai mėgstame šiltesnį vandenį nei reikėtų. Karštas vanduo pašalina naudingą riebalinį sluoksnį nuo mūsų odos, taip oda daug greičiau išsausėja. Tad naudokime švelniai šiltą vandenį ir neužsibūkime duše ilgiau nei reikia. Be to, išsausėjus odai, organizmas dažnai pradeda gaminti daugiau riebalų siekdamas atstatyti odos būseną. Pertekliniai riebalai dažnai užkemša poras, tad siekiant to išvengti įtrauk šveitimą į savo rutiną. Jo metu pašalinsi negyvą, sausos odos sluoksnį“, – pabrėžia pašnekovė.
Šaltuoju metų laiku daug dėmesio reikia skirti drėkinančiam kremui – odos drėkinimas tiesiog privalomas. Geriausia rinktis šiek tiek sunkesnės tekstūros produktą, kuris apsaugotų ir nuo žvarbesnio vėjo. Tiesa, patariama vengti ir kito kraštutinumo – turėti vieną kremą, tikintis, kad jis išspręs visas problemas.
„Lietuvių moterų odos tipas dažniausiai yra mišrus, didesnė dalis probleminių odų – riebios odos priežiūra. Natūralu, kad vienas kremas netiks ir riebiai kaktai, ir sausiems skruostams – jautresnėms zonoms reikia specifinės priežiūros ir niekur nuo to nepabėgsime. Taip, tai yra žaidimas, tačiau įpratę prie tokios rutinos sugebėsime taisyklingai prižiūrėti mišrų odos tipą (ir, turint tinkamas priemones ir sukūrus įprotį, tai nebeužims tiek laiko)“, – kalbėjo specialistė.
Nepaisant to, kad rūgštims rudenį ir žiemą sakome „taip“, nepatariama rinktis labai stiprių prausiklių. Tinkamas prausiklis turi nesukelti sausumo ar nemalonių pojūčių.
„Galiausiai, neapleiskite ir savo gražiųjų lūpų! Lūpos vienintelė kūno dalis, kuri neturi porų ir riebalinių liaukų? Būtent todėl vazelinas ar kita apsauginė lūpų priemonė yra privaloma“, – rekomendacijomis dalinosi kosmetologė, pabrėždama, kad vien tik šalti orai nelemia sausos odos – didesnis kaltininkas yra netinkama odos priežiūra.
Greitų rezultatų nebus
Svarbiausi faktoriai renkantis kosmetiką – jos sudėtis, kokybė, veiksmingumas bei tinkamas parinkimas pagal odos problemą. Gydomoji kosmetika, priešingai nuo dekoratyvinės, skirta rūpintis ir išsaugoti natūralų grožį. Visgi, kaip pabrėžia med. kosmetologė, ne klientų darbas preciziškai tirti etiketes ir išmanyti visus ingredientus.
„Būsiu atvira – kosmetikos priemonių gausa apsuka galvą ne tik klientams, bet ir odos priežiūros specialistams. Savitas priemonių atradimas net mums tikrai užtrunka, todėl klientui reikia tik vieno – bent kartais apsilankyti pas dermatologą, kosmetologą ar pasikonsuluoti su vaistinės darbuotoju ir sužinoti bei įvertinti savo odos tipą. Išsigryninus problemą lengviau rinktis kosmetiką, tačiau tikrai nemanau, kad klientų darbas guglinti skirtingus ingredientus ir mėginti suprasti, kas su kuo dera, kas tinka, o kas ne. Tai yra cheminiai ingredientai, kuriuos tiria ir kuria mokslininkai – buitinis analizavimas ir vieno ingrediento ištraukimas didelės naudos neduos. Pasikliaukite pasirinktu gamintoju, o tada – savo odos priežiūros atstovu“, – patarė J. Vizgirdienė.
Tiesa, greitų rezultatų tikėtis naivu – didžiosios daugumos odos problemų greitai išspręsti nepavyks. Suaugusio žmogaus odos ląstelės atsinaujina kas 28 dienas. Specialistai įvairiomis priemonėmis gali paskatinti jų atsinaujinimą ir taip matyti greitesnius rezultatus. Tačiau tikėtis vienu produktu ar viena procedūra išspręsti ilgiausius metus varginančias problemas nėra tikslinga. Po vienos procedūros galime pastebėti atsiradusį odos skaistumą, apramintus uždegiminius procesus, bet išspręsti randelių, pigmentacijos, aknės ir kitas problemas prireiks kantrybės.
Pagalba „iš vidaus“
Galiausiai, kad ir kiek ir kokių brangiausių priemonių teptumėte ant odos, sveiko ir ilgalaikio rezultato nepasieksite nesubalansavę mitybos ir neįtraukę kelių esminių ingredientų.
Vitaminas A – jo gausu špinatuose, saldžiosiose bulvėse. Šis vitaminas padeda išlaikyti odos drėgmę, yra reikalingas odos ląstelių susidarymo ir atsinaujinimo procesams, veikia ir kaip antioksidantas. Esant vitamino A trūkumui būdinga lūžinėjantys nagai, praradę blizgesį plaukai, išblyškusi, pleiskanojanti oda. Šio vitamino dienos dozė yra 800 mikrogramų.
Omega 3 – gausu laukinėse mažose riebiose žuvyse, pavyzdžiui ančiuviuose, taip pat riešutuose, avokaduose. Riebiosios rūgštys turi įtakos odos struktūrai bei išvaizdai. Šios rūgštys yra svarbios ląstelių, kurios sudaro epidermį, membranoms ir padeda palaikyti odos barjerines funkcijas. Kadangi šios rūgštys apsaugo nuo ultravioletinių spindulių ir stiprina kolageno sluoksnį, tai sumažina ir raukšlių atsiradimą, kurių neišvengsite metams bėgant. Stiprios koncentracijos Omega–3 gali padėti kovoti su tokiomis odos būklėmis kaip dermatitas ir egzema. Svarbu, kad EPR ir DHR rūgščių bendras gaunamas kiekis per dieną būtų ne mažesnis kaip 1000 mg/dieną.
Cinkas – gausu avižiniuose dribsniuose, jautienoje, kiaulienoje, austrėse. Cinkas yra atsakingas už baltymų sintezę, o iki 98 proc. nagų ir plaukų sudėties sudaro baltymai. Odos lygumą ir stangrumą palaikantis kalogenas – taip pat baltymas. Cinkas padeda limfinės sistemos organams ir kepenims – tokiu būdu iš organizmo efektyviau pašalinami toksinai ir oda įgauna švytėjimo. Šis elementas ne tik slopina bakterijų sukeltus uždegiminius procesus, mažina sebumo gamybą, bet ir padeda išlaikyti neužkimštas poras.
Antioksidantai – jų rasite uogose, tamsiai žaliose daržovėse. Vienas iš stipriausių gamtoje randamų antioksidantų yra vynuogių sėklų ekstraktas, kurio poveikis yra 20 kartų stipresnis nei vitamino C ir net 50 kartų stipresnis nei vitamino E. Jis saugo odą nuo ankstyvų raukšlių ir nuo naujų atsiradimo.
Vitaminai ir mineralai, kurie gerina odos būklę. Pavyzdžiui, pantoteno rūgštis (B5) padeda kovoti su pigmentinėmis dėmėmis ir odos uždegimais (dermatitu), plaukų slinkimu. O niacinas (B3) pagerina odos barjerinę funkciją, aktyvindamas lipidų, keramidų gamybą, bei skatina odos, praeityje patyrusios žalingų aplinkos veiksnių poveikį, regeneraciją. Vitaminai, kitaip tariant, maitina odą ir jos gleivinę, neleidžia jai išsausėti, gerina plaukų ir nagų būklę, skatina organizmo valymą, detoksikaciją ir bendrą organizmo atjaunėjimą.
Probiotikai – fermentuotame maiste. Probiotikai turi pranašumų esant odos funkcijų sutrikimams – jie gali būti naudingi sergant atopiniu dermatitu. Sveikoje, pamaitintoje, viskuo aprūpintoje odoje greičiau gyja žaizdelės, randai, nudegimai, tokia oda atsinaujina greičiau, gerėja jos atsparumas ligoms. Tų, kurie dažnai kenčia nuo spuogų, žarnyno gerųjų bakterijų balansas gali būti sutrikęs.
Tik optimaliai suderinti komponentai slopina odos senėjimo procesus, maitina iš vidaus, stiprina.
