Karinės išlaidos pasaulyje 2021-aisiais pasiekė visų laikų rekordą
Pasaulio karinės išlaidos antraisiais COVID-19 pandemijos metais – 2021-aisiais – buvo realiai 0,7 proc. didesnės nei užpernai – 2,113 trln. JAV dolerių. Tai buvo septinti iš eilės karinių išlaidų augimo metai, o pernai pasiekė rekordinę sumą, pirmadienį paskelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).

Neramumai prie garsiosios Al Aksos mečetės Jeruzalėje
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas sekmadienį pareiškė, kad Izraelis yra „pasiryžęs“ išlaikyti žydams ir musulmonams švento komplekso Jeruzalės senamiestyje status quo. Al Aksos mečetės kompleksas, žydų vadinamas Šventyklos kalnu, pastaruoju metu atsidūrė smurto bangos centre.

Japonija priminė Rusijos „neteisėtai okupuotas“ Kurilų salas
Japonija penktadienį pirmą kartą po beveik dvidešimties metų prakalbo apie Rusijos „neteisėtai okupuotas“ jos keturias salas, karui Ukrainoje apkartinus abiejų šalių santykius. Japonija ir Rusija po Antrojo pasaulinio karo taip ir nepasirašė taikos sutarties, tebesitęsiant ginčui dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.

Ką planuoja Rusija savo pergalės atveju?
Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ tinklalapyje paskelbtas Timofejaus Sergeicevo straipsnis „Ką Rusija turi padaryti su Ukraina“ sukėlė šoką ne tik Ukrainoje, bet ir pasaulyje. Jame atvirai dėstoma, kaip turi būti sugriauta nepriklausoma valstybė, uždraustas jos pavadinimas, išžudyta šalies vadovybė, o pavergta visuomenė – perauklėta. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis straipsnis yra dar vienas įrodymas Hagos tribunolui, kad Rusija Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus.

Branduolinio ginklo lagaminai: kaip jie aktyvuojami?
Kol kas branduolinis ginklas buvo panaudotas vienintelį kartą, kai Jungtinės Valstijos siekė priversti Japoniją kapituliuoti Antrajame pasauliniame kare. Tačiau vos užpuolęs Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstratyviai įsakė savo karo vadams aktyvuoti strategines branduolines pajėgas, o Rusijai įklimpus kare, prezidento atstovas pakartojo tai, kas parašyta nacionalinio saugumo strategijoje – branduolinis ginklas gali būti panaudotas, jei Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

Karas vietoj darbo
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma rusų palaiko prezidento Vladimiro Putino sprendimą įsiveržti į Ukrainą, ir Lora save taip pat priskyrė šiai daugumai. 55 metų dviejų vaikų motina iš Rusijos Tatarstano regiono sostinės Kazanės kovo pradžioje „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė, kad Rusija tik ginasi.

Derybos nepriartino taikos: viskas spręsis mūšio lauke
Trečiadienį Kremlius sumenkino viltis dėl proveržio po Rusijos ir Ukrainos delegacijų taikos derybų, dieną anksčiau vykusių Stambule. Ukrainos pusė taip pat yra įsitikinusi, jog tolimesnė karo eiga spręsis ne prie derybų stalo, o kovos lauke. „Negalime teigti, kad būta ko nors perspektyvaus ar kokių nors proveržių“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva „pozityviai“ vertina tai, jog Kijevas pradėjo raštu dėstyti savo reikalavimus.

Po Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybų Stambule
Stambule antradienį įvyko naujas Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas. Po derybų Ukrainos parlamentaras ir delegacijos narys Davidas Arachmija pažymėjo, kad pirmoji pergalė yra derybų formato perkėlimas iš Baltarusijos į Turkiją, kurią Ukraina laiko viena iš saugumo garantijas galinčių teikti šalių.

Šie metai gali tapti lemiamais, jei...
Dar vienam Rusijos diktatoriui Vladimirui (tik šįkart Leninui) labai dažnai yra priskiriama frazė: „Būna dešimtmečiai, kai nieko nenutinka ir būna savaitės, per kurias nutinka dešimtmečiai”. Tačiau tai ne jo žodžiai. Ši citata yra iš 1863 metų Karlo Marxo laiško Friedrichui Engelsui, kuriame komunizmo tėvas tikina, kad 20 metų gali „prabėgti kaip diena, per kurią nieko neįvyko, tačiau po jų gali sekti kelios dienos, į kurias telpa įvykiai, kurių užtektų 20-čiai metų“.

Vakarų šnipų misija: suprasti, kas dedasi Vladimiro Putino galvoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įstrigęs uždarame savo paties susikurtame pasaulyje, įsitikinę Vakarų šnipai. Ir tai jiems kelia nerimą. Vakarai invazijos planus žinojo geriau?  Daugelį metų Vakarų valstybių šnipai mėgino įsiskverbti į Putino mintis, kad geriau suprastų jo ketinimus. Rusijos kariams įstrigus Ukrainoje, būtinybė tai padaryti tapo dar aktualesnė, nes jie bando išsiaiškinti, kaip prezidentas reaguos taikant spaudimą. Norint apsisaugoti, kad dabartinė krizė neperaugtų į dar didesnę, gyvybiškai svarbu suprasti jo dvasios būseną, rašo BBC saugumo temų korespondentas Gordonas Corera.

Rusijos vykdoma karinė agresija: nuo Sakartvelo 2008-aisiais iki Ukrainos 2022-aisiais
Karas jokiais atvejais nebūna humaniškas, tačiau tai, ką demonstruoja Rusijos karinės pajėgos, ketvirtą savaitę vykdydamos invaziją į Ukrainą, tik dar kartą įrodo Kremliaus aukščiausio lygio ciniškumą ir abejingumą žmogaus gyvybei. Visą parą bombarduojami didieji miestai: Kijevas, Charkovas, Mariupolis ir daugybė kitų. Ne tik griaunami kariniai ir civiliniai objektai, tačiau dar ir sąmoningai keliamos radiacinės grėsmės, vykdant operacijas Zaparožės ir Černobylio srityse. Vyksta didelio masto humanitarinė krizė, tai yra „žaliųjų koridorių“ veiklos trikdymas, neleidžiant žmonėms bėgti iš karo suniokotų miestų, bei bandymai juos nukreipti į separatistinius Luhansko ir Donecko regionus arba į pačią Rusiją. Maisto, medikamentų ir kitų paprasčiausių reikmenų trūkumas yra miestų blokados pasekmės. O dar ir grobiami niekuo dėti civiliai bei demokratiškai išrinkti valstybės tarnautojai – merai. Tačiau ar tokį nežmonišką Rusijos elgesį matome pirmą kartą? Tikrai ne. Todėl verta yra pareflektuoti ir apie kitą karinę invaziją, kuri tuo metu nesulaukė pakankamai atgarsio tarptautinėje erdvėje – Sakartvelo.

Artėjama prie branduolinio susitarimo atgaivinimo?
JAV valstybės departamentas trečiadienį pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas priartėjo prie 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinių ginklų programos apribojimo atnaujinimo. „Esame arti galimo susitarimo, bet jo dar nepasiekėme, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as. – Manome, kad likusius klausimus galima išspręsti.“