Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įstrigęs uždarame savo paties susikurtame pasaulyje, įsitikinę Vakarų šnipai. Ir tai jiems kelia nerimą.
Vakarai invazijos planus žinojo geriau?
Daugelį metų Vakarų valstybių šnipai mėgino įsiskverbti į Putino mintis, kad geriau suprastų jo ketinimus. Rusijos kariams įstrigus Ukrainoje, būtinybė tai padaryti tapo dar aktualesnė, nes jie bando išsiaiškinti, kaip prezidentas reaguos taikant spaudimą. Norint apsisaugoti, kad dabartinė krizė neperaugtų į dar didesnę, gyvybiškai svarbu suprasti jo dvasios būseną, rašo BBC saugumo temų korespondentas Gordonas Corera.
Buvo spėlionių, kad Rusijos lyderis sirgo, tačiau daugelis analitikų įsitikinę, kad iš tikrųjų jis tapo izoliuotas ir užsisklendė nuo bet kokių alternatyvių požiūrių. Suprasti akimirksni
Putino izoliacija buvo aiškiai matyti nuotraukose iš jo susitikimų. Pavyzdžiui, su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jie sėdėjo priešinguose ilgo stalo galuose. Net ir su savo paties nacionalinio saugumo komanda karo išvakarėse.
Neįvardyto Vakarų žvalgybos pareigūno teigimu, pirminis karo planas atrodė lyg būtų sugalvotas KGB karininko. Jį esą sukūrė tvirtais ryšiais susijusi ir slaptumo besilaikanti „sąmokslininkų grupė“. Bet to rezultatas buvo chaosas. Rusijos kariuomenės vadai esą nebuvo pasiruošę. Taip pat kai kurie kariai sieną kirto nė nežinodami, ką daro.
Vakarų šnipai, padedami savų šaltinių, apie tuos planus žinojo daugiau nei daugelis Rusijos vadovybėje. Tačiau dabar jų laukia naujas iššūkis – suprasti, kaip toliau elgsis Rusijos vadovas. O tai nėra lengva.
„Pastangas suprasti Kremliaus žingsnius apsunkina tai, kad Putinas yra vienintelis sprendimų priėmėjas Maskvoje“, – BBC cituoja Johną Sipherį, kuris anksčiau vadovavo Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) operacijoms Rusijoje.
Nors prezidento nuomonė dažnai pateikiama viešuose pareiškimuose, žinoti, kaip jis pasielgs, yra sunkus iššūkis žvalgybai.
„Sistemoje, kuri taip gerai apsaugota kaip Rusijos, labai sunku turėti geros žvalgybos informacijos, kas vyksta lyderio galvoje, ypač kai tiek daug net jo paties žmonių nežino, kas vyksta“, – buvęs MI6 (Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos) vadovas seras Johnas Sawersas sakė BBC.
„Savos propagandos auka“
Putinas, anot žvalgybos pareigūnų, yra izoliuotas savo paties susikurtame burbule, į kurį prasiskverbia labai mažai pašalinės informacijos, ypač tos, kuri gali kirstis su jo nuomone.
„Jis yra savo propagandos auka ta prasme, kad klauso tik tam tikro skaičiaus žmonių ir blokuoja visa kita, – aiškina psichologijos profesorius, netrukus pasirodysiančios knygos „Šnipų ir šnipinėjimo psichologija“ (angl. „The Psychology of Spies and Spying“) vienas iš autorių Adrianas Furnhamas. – Tai sukuria keistą pasaulio vaizdą.“
Pasak psichologo, rizika yra vadinamasis „grupinis mąstymas“ – kai kiekvienas pritaria jo požiūriui. Jei jis yra tokios grupės auka, būtina žinoti, kas sudaro grupę. Tų, su kuriais kalbasi Putinas, ratas niekada nebuvęs didelis. Bet nusprendus įsiveržti į Ukrainą jis esą susiaurėjo iki saujelės žmonių, Vakarų žvalgybininkų įsitikinimu, „tikrų tikinčiųjų“, kuriuos su prezidentu vienija mąstymas ir obsesijos.
Jausmas, kokiu siauru tapo jo vidinis ratas, tik sustiprėjo, kai prieš pat invaziją vykusiame nacionalinio saugumo posėdyje jis viešai išbarė ir taip pažemino savo paties Užsienio žvalgybos tarnybos vadovą Sergejų Naryškiną.
Po kelių valandų transliuota prezidento kalba parodė piktą ir Ukrainos bei Vakarų apsėstą žmogų. Stebėjusieji jį tvirtina, esą Putiną veda noras įveikti Rusijos pažeminimą 10-ajame dešimtmetyje ir įsitikinimas, kad Vakarai yra pasiryžę sulaikyti šią šalį bei išstumti jį iš valdžios.
Paprašytas įvertinti Rusijos vadovo psichinę būklę, CŽA direktorius Williamas Burnsas pakomentavo, esą jis „daugelį metų troškino degų nuoskaudų ir ambicijų mišinį“. Putino pažiūros esą tapo „kietesnės“, jis buvo „dar labiau izoliuotas“ nuo kitokių nuomonių.
Žvalgyba siūlė rožines prognozes
Ar Rusijos prezidentas išprotėjęs? Daugelis Vakaruose užduoda tokį klausimą, tačiau nedaugelis ekspertų jį laiko naudingu. Vienas šioje srityje patyręs psichologas tikino, jog, nesuvokiant sprendimo įsiveržti į Ukrainą, klaidinga jį priėmusį asmenį laikyti bepročiu.
CŽA turi komandą, kuri sprendimus priimantiems žmonėms iš kitų šalių atlieka vadinamąją lyderystės analizę. Ši tradicija kilo iš mėginimų suprasti Adolfą Hitlerį. Remdamiesi žvalgybiniais duomenimis, ekspertai tiria biografiją, ryšius ir net sveikatą.
Kitas informacijos šaltinis – tiesioginį kontaktą turėjusių asmenų, pavyzdžiui, kitų valstybių lyderių, ataskaitos. Teigiama, esą 2014 m. tuometė Vokietijos kanclerė Angela Merkel JAV prezidentui Barackui Obamai nurodė, kad Putinas gyvena „kitame pasaulyje“. Neseniai prie garsiojo ilgo stalo sėdėjęs Macronas pastebėjo, kad jis tapo „griežtesnis, labiau izoliuotas“.
Ar kas nors pasikeitė? – retoriškai klausia Corera. Anot jo, kai kurie be rimtesnių įrodymų spėlioja, kad galėjo pablogėti sveikata ar paveikti vaistai. Kiti kreipia dėmesį į psichologinius veiksnius, pavyzdžiui, jausmą, kad trūksta laiko tam, ką Putinas laiko savo pareiga apsaugoti Rusiją ar atkurti jos didybę. COVID-19 pandemijos metu Rusijos vadovas akivaizdžiai atsiribojo nuo kitų, tai irgi galėjo turėti psichologinį poveikį.
„Tikėtina, kad V.Putinas nėra psichiškai nesveikas ir nepasikeitė, nors jis labiau skuba ir pastaraisiais metais tikriausiai yra labiau izoliuotas“, – BBC cituoja Keną Deklevą, buvusį JAV vyriausybės gydytoją ir diplomatą, šiuo metu – George'o H.W. Busho fondo JAV ir Kinijos santykiams vyresnįjį bendradarbį.
Bet susirūpinimą kelia tai, kad patikima informacija vis dar nepatenka į uždarą Putino ratą. Spėjama, kad prieš karą žvalgyba vengė atskleisti ką nors, ko jis nenorėjo girdėti, siūlydama rožines prognozes, kaip vyks invazija ir bus priimta Rusijos kariuomenė.
Praėjusią savaitę vienas Vakarų pareigūnas spėjo, kad Putinas vis dar gali nežinoti, kaip blogai einasi jo paties kariams, priešingai nei Vakarų žvalgyba. Tai esą kelia susirūpinimą dėl to, kaip jis galėtų reaguoti, suvokęs blogėjančią padėtį.
Rusijos prezidentas yra pasakojęs, kaip vaikystėje vaikėsi žiurkę. Įvaryta į kampą, ji staigiai puolė berniuką, tad šiam teko sprukti. Vakarų politikos formuotojai, klausia: kaip elgtis, jei Putinas dabar jaučiasi lyg ta žiurkė – įspraustas į kampą? Pasak neįvardyto Vakarų pareigūno, kyla klausimas, ar jis taps dar žiauresnis ir eskaluos situaciją panaudodamas kitus ginklus. Nuogąstaujama, kad Rusija gali griebtis cheminių ar net taktinių branduolinių ginklų.
Pats Putinas gali apsimesti esąs pavojingas ar net neracionalus – tai yra žinoma taktika (dažnai vadinama „bepročio“ teorija). Pagal ją asmuo, turintis priėjimą prie branduolinio ginklo, bando priversti priešininką atsitraukti įtikinęs, jog yra pakankamai išprotėjęs, kad galėtų jį panaudoti, nepaisant pragaištingų pasekmių.
Vakarų šnipams ir politikos formuotojams suprasti Rusijos prezidento ketinimus bei mąstyseną šiandien – esminis dalykas. Jo atsako numatymas yra labai svarbus nustatant, kiek galima jį spausti nesulaukiant pavojingos reakcijos.
„Putino savęs samprata nepalieka vietos nesėkmėms ar silpnumui, – pažymėjo Deklevas. – Jis niekina tokius dalykus. Įspraustas į kampą, nusilpęs Putinas yra pavojingesnis. Kartais geriau leisti lokiui išbėgti iš narvo ir grįžti į mišką.“
