Kol kas branduolinis ginklas buvo panaudotas vienintelį kartą, kai Jungtinės Valstijos siekė priversti Japoniją kapituliuoti Antrajame pasauliniame kare. Tačiau vos užpuolęs Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstratyviai įsakė savo karo vadams aktyvuoti strategines branduolines pajėgas, o Rusijai įklimpus kare, prezidento atstovas pakartojo tai, kas parašyta nacionalinio saugumo strategijoje – branduolinis ginklas gali būti panaudotas, jei Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

Grėsmę egzistencijai netrukus įžvelgė Kremliaus ideologas Vladimiras Medinskis, kurį Putinas pasiuntė derėtis su ukrainiečiais dėl karo nutraukimo. Lietuvos kariuomenė pripažįsta, kad Rusija turi ir gali panaudoti bet kurį masinio naikinimo ginklą – biologinį, cheminį ar branduolinį. Tačiau V. Putinas negali numatyti tokio ginklo poveikio: nežinia kur vėjas nupūs branduolinį debesį, o virusas taip pat sėkmingai gali kirsti ir Rusijos sieną, o tai galėtų sustabdyti neprognozuojamą karo sukėlėją.

Šiuo metu branduolinį ginklą turi devynios valstybės – Rusija turi 5977 branduolines galvutes, maždaug tiek pat (5943) turi NATO valstybės. Likusios penkios valstybės turi apie 785 branduolines galvutes.

Duomenis pateikusi Amerikos mokslininkų federacija pabrėžia, kad šie skaičiai nėra tikslūs, nes valstybės savo pajėgumus slepia. Skaičiuojama, kad iš Rusijos turimų beveik 6000 branduolinių galvučių maždaug 1500 jau nebetinkamos naudoti ir turi būti sunaikintos. Branduolinis ginklas yra strateginis ir taktinis. Strateginis gali būti paleistas iš specialiai įrengtų šachtų. Taktinis – skirtas spręsti konkrečią karinę užduotį, nulemti karinio konflikto pabaigą, jį gali pernešti balistinės raketos, bombonešiai, povandeniniai laivai.

„Galima sakyti, kad Hirošimos ir Nagasakio bombardavimas ir buvo taktinio ginklo panaudojimo pavyzdys“, – teigia FTMC Eksperimentinės branduolio fizikos laboratorijos vadovas Artūras Plukis.

Putiną siutina Europos valstybių telkiama pagalba Ukrainai, jo propagandistai atvirai įvardija pretenzijas kaimynėms, grasina smogti branduoliniu ginklu.

„Europai reikia perduoti paprastą žinią: jūs gausite branduolinį smūgį (...). Drąsieji lenkai, iš jūsų Varšuvos neliks nieko per pusę sekundės. Drąsūs vokiečiai, drąsūs estai! Tarp kitko, dėl drąsių Baltijos šalių. Štai Kaliningrade dabar didelės problemos pasienyje. Tai galbūt gali kilti klausimas dėl koridoriaus iki Kaliningrado? Koridoriaus sausuma iki Kaliningrado. O kodėl ne?“ – laidoje tikino Rusijos polittechnologas Sergejus Michejevas.

Prinstono universiteto tyrėjai parengė animacinį projektą. Planas A parodė, kaip atrodytų karas, kuriam pradžią duotų iš Kaliningrado srities į Lenkijos Žaganį nukreiptas taktinis branduolinis ginklas, kur dislokuota Jungtinių Valstijų tankų brigada, ir sulauktų žaibiško atsako. Skaičiuojama, kad per penkias valandas žūtų mažiausiai 34 mln. žmonių, dar maždaug 57 mln. neišgyventų.

Pasak Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Andrejaus Spiridonovo, tai dar ne pabaiga. Žmonės mirtų ne tik nuo nudegimų ar radiacijos. Juos žudytų gaisrai, kurie sukeltų didžiules ugnies audras. Suodžiai blokuotų saulę ir prasidėtų mažasis ledynmetis.

„Vasarą būtų kaip šaltą rudenį, o žiemą pas mus būtų kaip Sibire, o Sibire – kaip Antarktidoje. Prietema būtų, atrodytų kaip labai apsiniaukusi diena, bet taip būtų ištisus metus. Tiesiog prieblanda tokia, prieblanda ir šaltis“, – aiškina Spiridonovas.

Tačiau jei būtų panaudotas nedidelės galios taktinis branduolinis ginklas Ukrainoje ar kitur, tokių pasekmių jis nesukeltų.

„Tai nėra pavojingas gyvybei radioaktyvumo kiekis, tačiau mes jį išmatuotume, būtų tam tikras radiacijos dozės padidėjimas, greičiausiai nereikėtų evakuacijos ar slėptis“, – sako Plukis.

Panaudoti ar ne branduolinį ginklą dažniausiai sprendžia valstybių prezidentai. „Juodieji lagaminai“ keliauja visur, kur bebūtų Jungtinių Valstijų ar Rusijos prezidentai.

Lagaminą saugo ir nešioja specialiai paskirti karininkai. 32 metų senumo nuotraukoje vizito metu į Maskvą JAV vadovą Ronaldą Reiganą lydėjęs jūrų pėstininkas stovi Raudonojoje aikštėje, šalia jo – juodas lagaminas, kuris pritvirtintas prie karininko riešo juodu odiniu dirželiu. Prezidentas dar turi slaptųjų kodų kortelę, kuri įsakymo vykdytojams rodo, kad įsakymą davė ne kas kitas, o prezidentas. Tokią pat kortelę turi ir JAV viceprezidentas, tačiau ją gali aktyvuoti, jei prezidentas tampa neįgalus.

Internete išlikę 1999 metų dokumentiniai vaizdai, kai palikdamas postą prezidentas Borisas Jelcinas branduolinį lagaminą perdavė tuo metu laikinai prezidento pareigas ėjusiam Vladimirui Putinui ir šis jam priklauso su nedidele vienos prezidento kadencijos pertrauka. Lagamine konferencinio ryšio įtaisas. Dar du analogiški „juodieji lagaminai“ priklauso Rusijos gynybos ministrui ir generalinio štabo vadui. Visi trys pareigūnai turi asmenines kodų korteles.

Rusijos gynybos ministerijos žiniasklaida parodė prietaisą, kurio baltą mygtuką „paleisti“ paspaudęs prezidentas perduoda koduotą įsakymą strateginėms branduolinėms pajėgoms pulti. Tačiau įsakymas suveikia tik tuomet, kai jį patvirtina gynybos ministras ir generalinio štabo vadas, kurie turi taip pat paspausti savo baltąjį mygtuką. Rusijos teisės aktai numato, kad sprendimų priėmimui vadovauja Rusijos prezidentas.

„Aš vis dėlto neatmetu tos tikimybės ir galimybės, kad signalas eidamas per Rusijos kariuomenės generalinį štabą, po to per strategines pajėgas, kur dalyvauja procese tikrai ne vienas karininkas, gali būti, kad jeigu įvertina, kad tai yra neteisėtas ir neteisingas įsakymas, kuris gali privesti žmoniją prie pabaigos, gali kažkur ta vadovavimo ir valdymo grandinė kažkur nutrūkti“, – sako atsargos generolas Algis Vaičeliūnas.

Užpuolęs Ukrainą Putinas įsakė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį.

„Kai pakeliamas parengties lygis, tai vykdomi kažkokie techniniai dalykai, kurių nefiksavo nė viena žvalgyba“, – tikina atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

„Visa tai yra skirta labiau propagandai Aš netgi sakyčiau, kad iš dalies propagandai prieš pačius rusus, sukelti jiems tam tikrą paniką, kad čia vos ne egzistencijos reikalas ir kad: „na Dieve mano, jūs tiesiog galvokite apie išgyvenimą, o ne apie kažkokius protestus, dar kažką“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų profesorius Tomas Janeliūnas.

Dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad Baltuosiuose rūmuose sudaryta nacionalinio saugumo ekspertų grupė rengia planus, kaip JAV ir jos NATO sąjungininkės turėtų reaguoti, jei Putinas nuspręstų Ukrainai smogti branduoliniu ginklu, panaudoti cheminį ar biologinį ginklą. Vienas JAV prezidento administracijos aukšto rango pareigūnas patikino, kad jeigu Rusija panaudotų „mažą“ taktinę branduolinę bombą Ukrainoje, radioaktyvių teršalų debesis galėtų pasiekti kurią nors Aljanso šalį ir tai būtų laikoma ataka prieš NATO valstybę. Kol kas NATO žvalgyba tikina neužfiksavusi jokių rusų kariuomenės veiksmų, kurie rodytų, kad Maskva ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą.