NT rinkoje populiarumo laurus skina netikėtas Vidurio vakarų miestas
Karščiausia Amerikos nekilnojamojo turto rinka galimai žinoma dėl to, kad dalijasi pavadinimu su populiaria vaikiškų drabužių linija, tačiau ekonomiškos šio miesto  būstų kainos ir rami aplinka varo iš proto ieškančiuosius įsigyti nekilnojamojo turto. Remiantis Realtor.com Hottest Housing Markets liepos mėnesio reitingais, Viskonsino valstijoje esantis Oškošo miestas, pirmą kartą šių duomenų istorijoje tapo geidžiamiausia nekilnojamojo turto rinka Jungtinėse Valstijose.

Kaip taupant pinigus neprikaupti nemalonių emocijų?
Šiandieninės nuotaikos, susijusios su finansiniais klausimais, retai įvardijamos kaip džiugios ir optimistiškos. Kylančios kainos, nerimas dėl ateities ir ne vienam naujas įprotis – taupyti – gali gerokai padidinti streso bei nepasitenkinimo jausmą. Psichologė psichoterapeutė Rūta Diržienė pabrėžia, kad nerimauti šiuo laikotarpiu – normalu, tačiau reikia nepamiršti, kad dažniausiai nerimą kelia ne pati situacija, o tai, kaip mes ją vertiname ir ką galvojame. Psichologė dalinasi vertingais patarimais, kaip šiuo laikotarpiu įveikti kylantį nerimą ir neleisti jam užvaldyti kasdienybės.

Ekonominė nepriklausomybė – didesni atlyginimai nei Vokietijoje
Lietuva per 30 metų pasiekė labai daug. Laisvė, sąjunga su pažangiausiomis pasaulio šalimis, narystė saugumo organizacijose, politinis stabilumas (ketvirta Vyriausybė, kuri valdo visą kadenciją!), energetinė nepriklausomybė, bet šalis vis dar ekonomiškai atsilieka nuo Vakarų Europos.

Išmokų pabaiga bedarbiams
Šį savaitgalį daugiau nei 400 000 žmonių nutrūks nedarbingumo išmokų mokėjimas aštuonioms valstijoms pasitraukiant iš pandemijos eros šalpos programų. Nuo šio šeštadienio specialios federalinės nepaprastosios padėties nedarbo išmokos nebebus mokamos Alabamos, Aidaho, Indianos, Nebraskos, Naujojo Hampšyro, Šiaurės Dakotos, Vakarų Virdžinijos ir Vajomingo bedarbiams.

Tyrimas: lietuviai ekonominiams Covid-19 padariniams – vieni atspariausių Europoje
Baltijos šalys geriau, nei tikėtasi, susitvarkė su ekonominiais pirmosios Covid-19 bangos padariniais, o tai lėmė, kad, Lietuva paskelbiamame naujausiame Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus koptelėjo septyniolika pozicijų į viršų ir tarp 24 valstybių užėmė 6-ąją vietą. Kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame reitinge, kuris yra kasmetinio Europos vartotojų mokėjimų tyrimo dalis, Lietuva aplenkė tokias šalis kaip Norvegija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Lietuvą Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus į viršų gerokai pakylėjo išaugusios gyventojų galimybės apmokėti sąskaitas ir pagerėję gyventojų finansinio raštingumo rodikliai, o taip pat dėl pandemijos suprastėjusi situacija kitose Europos šalyse.

Niekada nebebus kaip anksčiau
Kartoja įvairių sričių specialistai – epidemiologai, medikai, sociologai. Ar tikrai? Filosofiškai žvelgiant, niekada nebebūna kaip anksčiau. Ir individui, ir visuomenei. Kai vaikas iš namų išeina į darželį ar mokyklą, jau niekada nebebūna kaip anksčiau. Kai miršta mylimas žmogus, jau niekada nebūna kaip anksčiau. Kai žmonija išrado ratą, elektrą, internetą, jau niekada nebebuvo kaip anksčiau. Tad ir išgyvenusiems Covid-19 pandemiją, kaip anksčiau nebebus.

Krizės kol kas Lietuvoje nėra
Ekonomikos sulėtėjimas Lietuvoje bus neišvengiamas, jis jaučiamas ir dabar. Du mėnesius neveikė dalis šalies įmonių, tai atsiliepė visai ekonominei statistikai. „Kiek ekonominė recesija bus rimta ir ar pasieks krizės lygį – šiai dienai atsakyti neįmanoma, tai priklauso nuo kelių faktorių: ar tikrai karantinas truks iki birželio 16 d. ir kokie bus ir apribojimai mūsų šalies viduje, kiek truks pati pandemija ir apribojimai kitose šalyse – pradedant nuo Europos šalių, t.y. mūsų pagrindinių prekybos partnerių, baigiant Amerika ir Kinija, kurios diktuoja viso pasaulio ekonomiką ir rinkos tendencijas“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos (EVF) fakulteto docentė dr. Jonė Kalendienė ir priduria, kad pats mažiausiai nuspėjamas faktorius – mūsų piliečiai ir jų elgesys, nes nuo to priklauso, ar žmonės bus išsigandę, abejojantys ateitimi ir linkę neišleisti pinigų, ar priešingai – stengsis paremti šalies ekonomiką ir pirks daiktus, eis į renginius, kavines ir pan. „Paradoksalu – žmonės bijo krizės ir neleidžia pinigų, tačiau kai jie neleidžia pinigų – ekonomika ir sustoja“, – konstatuoja ekonomistė.

Ar ekonomikos augimo pakanka siekiant visų šalies gyventojų gerovės?
Prieš savaitę didelio žiniasklaidos ir visos visuomenės dėmesio sulaukė Lietuvos banko prognozė, kuri numatė, kad, jeigu Lietuvos ir ES ūkis augs panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos ekonomika Europos Sąjungos (ES) vidutinį lygį pasieks 2042 metais. Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo lygis galėtų pasiekti ES vidurkį. Ar tikrai Lietuva gali pasiekti ES gyvenimo lygį, ir ar ekonomikos augimas gali užtikrinti visų šalies gyventojų gerovę? Kalba Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. RASA MIEŽIENĖ.

Robotų darbo rinka: ko reikalaus darbdaviai?
Spartus robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis bei tobulėjimas ateityje gali smarkiai paveikti darbo rinką. Daugelis pasaulinių tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10–15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. Kaip dėl to jaučiasi žmonės, kokios naujos profesijos įsiverš į rinką, klausiama pranešime žiniasklaidai.

Kas būtų, jei savo šeimos biudžetą planuotume taip, kaip Lietuva planuoja sveikatos biudžetą?
Kaip planuojate savo šeimos biudžetą? Jei jį planuotumėt taip, kaip planuojamas Lietuvos sveikatos biudžetas, tai prie praeitų metų išlaidų ilgus dešimtmečius „primetinėtumėt“ po keletą procentų ir tikėtumėtės, kad viskas bus gerai. Kai metų eigoje paaiškėtų, kad reikia tvarkyti namo stogą, vaikui reikalingi korepetitoriai, kainos auga, o dantų plombas – pats metas keisti, desperatiškai skėsčiotumėte rankomis ir karpytumėte išlaidas ten, kur tik įmanoma, kol galiausiai nuspręstumėt, kad pro stogą lašančio vandens garsas visai ramina, o tam, kad vaikas būtų laimingas – ne mokslai svarbiausia. Arba nuspręstumėt, kad apsieisite ir be jokio gyvybės ar sveikatos draudimo.  

Lietuvos ir Japonijos verslo ryšiai įgauna pagreitį
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su per 1,6 tūkst. Japonijos pramonės įmonių vienijančia federacija „Keidanren“ bei jos vadovaujama verslo misija ir pristatė investavimo galimybes Lietuvoje, aptarė prioritetinį sinchronizacijos projektą. „Abiejų šalių verslo ryšiai įgauna pagreitį. Japonija yra svarbiausia Lietuvos politinė ir ekonominė partnerė Azijoje, tad nenuostabu, kad matome didžiulį šios šalies įmonių domėjimąsi Lietuva. Palanki verslo aplinka, lyderystė gyvybės mokslų ir finansinių technologijų srityse, vykdomi strateginiai energetikos ir transporto projektai lemia vis aktyvesnį Japonijos įmonių susidomėjimą“, – sakė šalies vadovas.

Lietuvos verslininkai būgštauja dėl JAV ir Kinijos konflikto
„Brexit“ bei JAV ir Kinijos prekybos karas sėja nepasitikėjimą pasaulinės ekonomikos ateitimi, tačiau Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės turi skirtingą požiūrį, kaip šie geopolitiniai reiškiniai paveiks jų verslą. Lietuvos smulkieji verslininkai mažiau susikoncentravę į „Brexit“, kuris neramina daugiau latvių verslą. Tuo tarpu Estijoje daugiausiai įmonių, kurios teikia mažai reikšmės abiem geopolitiniams procesams, rodo „Luminor“ užsakymu atlikta Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) apklausa.