Spartus robotikos ir dirbtinio intelekto vystymasis bei tobulėjimas ateityje gali smarkiai paveikti darbo rinką. Daugelis pasaulinių tyrimų nurodo, kad per artimiausius 10–15 m. bus automatizuota nuo 5 iki 15 proc. dabartinių darbo vietų. Kaip dėl to jaučiasi žmonės, kokios naujos profesijos įsiverš į rinką, klausiama pranešime žiniasklaidai.
Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas „PwC” prognozuoja, kad 31 procentas darbo jėgos gali būti automatizuota JAV, Vokietijoje, D. Britanijoje ir Japonijoje. Pasaulio bankas skaičiuoja, kad besivystančiose šalyse automatizuota bus per du trečdalius darbo vietų. McKinsey globalus institutas (McKinsey Global institute) nurodo, kad pasaulio darbo rinkoje automatizacija paveiks pusę žmonių atliekamų darbų.
Europos Komisijos „Eurobarometro” apklausos rezultatuose (2017 m. duomenys) atskleidžiamas europiečių požiūris į skaitmeninimą ir automatizavimą jų kasdieniame gyvenime.
Tyrimo duomenimis, europiečiai robotus ir dirbtinį intelektą vertina pozityviai – 80 proc. mano, kad robotai ir dirbtinis intelektas neša naudą, nes padeda žmonėms atlikti jų darbus ar kasdienes užduotis namuose. 90 proc. tiki, kad robotai yra būtinybė, nes gali atlikti žmonėms per sunkius ir pernelyg pavojingus darbus. Kita vertus, 85 proc. išreiškė susirūpinimą, kad robotai bei dirbtinis intelektas atims iš jų darbus.
„Sunku pasakyti, ar automatizacijos poveikio ir atnešamų pokyčių darbo rinkoje nebijantys žmonės teisūs ar klysta. Situaciją geriau suprasti pavyks išnagrinėjus profesijos automatizavimą ateityje skatinančius faktorius. Pagrindinis veiksnys – techninis įgyvendinamumas. Tai reiškia, ar technologija jau egzistuoja, o galbūt atsiras greitu metu, ir ar užduotis įprastinė bei nuspėjama. Anksčiau buvo manoma, kad automatizuoti galima tik paprastas užduotis. Tačiau vis sudėtingesni ir tobulesni algoritmai sudaro prielaidas, kad automatizacijai atsparumą praras vis daugiau profesijų. Kol kas robotizacijai atsparesnėmis užduotimis galime laikyti neįprastas bei suvokimu, manipuliavimu, kūrybiniu ir socialiniu intelektu grįstas veiklas”, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Industrinių technologijų vadybos programos direktorius dr. Jonathanas Boydas.
21 ateities specialybė
„Cognizant“ užsakymu „Center For the Future of Work“ centro ekspertai atliko studiją, kokį poveikį darbo rinkos vystymuisi artimiausią dešimtmetį turės skaitmenizacija. Tyrimo ataskaitoje „21 Jobs of the Future Report“ aprašomi nauji darbai, kurių galima tikėtis netolimoje ateityje.
Keletas šiame leidinyje pateiktų profesijų jau tapo realiomis naujomis pareigybėmis lyderiaujančiose pasaulio įmonėse. Pavyzdžiui, skaitmeninį siuvėją (Digital Taylor) įdarbino japonų mažmeninės prekybos lyderė „Start Today“, siūlanti individualaus siuvimo paslaugą „Zozosuit“.
„Cognizant“ ekspertų apibrėžtus prisiminimų kuratoriaus (Memory Curator) ir papildytos realybės kelionių planuotojo (Augmented Reality Journey Builder) darbus jau įgyvendino socialinių tinklų gigantė „Facebook“, plėsdama socialinio tinklo funkcionalumą.
„Įdomu tai, kad tarp ateities profesijų nėra tiktai itin technologiški ir daug IT žinių reikalaujantys darbai. Be abejo, tokių yra nemažai, tačiau yra daug vadinamųjų „minkštųjų kompetencijų“ profesijų, besiremiančių išskirtinai žmogiškomis savybėmis.
Pavyzdžiui, kalbėtojas–vaikščiotojas (Walker/Talker), kurio pagrindinė funkcija yra tik klausytis ir bendrauti su daugybe įvairių žmonių: klientais, darbuotojais ir jų grupėmis, skiriant jiems asmeninio dėmesio, kurio šiame technologijų amžiuje itin trūksta.
Yra ir daug kitų prognozuojamų ir jau atsirandančių profesijų. Pavyzdžiui, virtualiosios tapatybės apsaugininkas, kibernetinių atakų specialistas, skraidančių mašinų kūrėjas, mašinų asmenybės dizaino vadovas, džiaugsmo adjutantas, generalinis tikslų planuotojas ir kitos – visos jos labai įdomios ir vertos dėmesio“, – tyrimo rezultatais dalijasi „Cognizant” personalo direktorė Baltijos šalims Edita Znutienė
