Prieš savaitę didelio žiniasklaidos ir visos visuomenės dėmesio sulaukė Lietuvos banko prognozė, kuri numatė, kad, jeigu Lietuvos ir ES ūkis augs panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos ekonomika Europos Sąjungos (ES) vidutinį lygį pasieks 2042 metais. Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus, Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo lygis galėtų pasiekti ES vidurkį. Ar tikrai Lietuva gali pasiekti ES gyvenimo lygį, ir ar ekonomikos augimas gali užtikrinti visų šalies gyventojų gerovę? Kalba Lietuvos socialinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. RASA MIEŽIENĖ.
- Ar tikrai, Jūsų nuomone, Lietuva po 22 metų turi galimybę pasiekti ES gyvenimo lygį, jeigu Lietuvos ir ES ūkis augs panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį?
- Prognozes visada reikia vertinti atsargiai, kadangi, tai, ar Lietuvos gyventojų pajamos ir gyvenimo lygis po 22 metų pasieks ES vidurkį, priklauso nuo daugelio ekonominių, demografinių bei socialinių veiksnių.
- Kokie būtų pagrindiniai veiksniai, gal galite trumpai paminėti?
- Suprantama, kad sukuriamo nacionalinio produkto dydis ir kartu ekonomikos augimas priklauso nuo darbo jėgos, kurią lemia demografiniai procesai (gimstamumas, mirtingumas bei migracija). Senėjant visuomenei bei mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, tampa vis sudėtingiau išlaikyti spartų ekonomikos augimo lygį. Sukuriamas nacionalinio produkto dydis lygiai taip pat priklauso ir nuo gyventojų ekonominio aktyvumo bei jų galimybių įsitraukti į darbo rinką. Kuo didesnis nedarbo lygis šalyje, tuo sunkiau užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Ir dar galima paminėti begalę kitų veiksnių, kurie turi įtakos šalies ekonominiam augimui – eksporto bei importo santykis, gyventojų vartojimo lygis, investicijų lygis ir kt. Tačiau šiame kontekste aš labiau norėčiau pakreipti diskusiją į tai, ar apskritai ekonomikos augimas savaime garantuoja, kad visų šalies gyventojų gerovė kils bei visų ar bent didžiosios dalies gyventojų pajamos augs. Mano atsakymas būtų – ne.
- Jūsų nuomone, vien tik ekonomikos augimo nepakanka, kad užtikrintume visų šalies gyventojų gerovę?
- Be abejo, niekas neprieštaraus, kad be ekonomikos augimo šalies gerovės augimas yra neįmanomas. Tačiau turime atkreipti dėmesį, kad ekonomikos augimas mums yra svarbus tiek, kiek jis tarnauja mūsų visų gerovei. Svarbu ne tik sukuriamo nacionalinio produkto dydis, bet ir tai, kaip jis yra paskirstomas visuomenės nariams. Kaip rodo tyrimai, ekonomikos augimo galimybėmis geriausiai pasinaudoja aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai, tuo tarpu mažas pajamas gaunantiems visuomenės nariams ekonomikos augimas neretai atneša kur kas mažiau naudos, jeigu jais nepasirūpina valstybė.
- Tai ar ekonomikos augimas gali sumažinti skurdą šalyje?
- Pastaruosius keletą dešimtmečių moksliniuose tyrimuose svarbią vietą užėmė studijos, nagrinėjančios, kiek ekonomikos augimas prisideda prie skurdo mažinimo. Daugelis tyrimų autorių daro išvadą, kad ekonomikos augimas yra vienas svarbiausių veiksnių, prisidedančių prie skurdo mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo. Pvz., kai kurie mokslininkai teigia, kad ekonomikos augimas lemia apytiksliai du trečdalius skurdo lygio sumažėjimo. Nepaisant ekonomikos augimo svarbos, daugelyje studijų pabrėžiama, kad ekonomikos augimas pats savaime neužtikrina skurdo mažėjimo ir tam reikalingos papildomos šalies Vyriausybės pastangos. Maža to, yra įrodyta, kad kuo ekonominė nelygybė šalyje yra didesnė, tuo ekonomikos augimas turi mažiau teigiamos įtakos, mažinant gyventojų skurdą.
- Kaip žinome, Lietuvoje pajamų nelygybė yra itin didelė, taigi ką tokiu atveju reikėtų daryti, kad galima būtų sumažinti skurdą ir pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę šalyje?
- Taip, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pajamų nelygybė išlieka viena didžiausių. Pvz., Gini koeficientas 2018 m. Lietuvoje beveik 7 procentiniais punktais viršijo ES vidurkį. Esant tokiai situacijai, ypatinga svarba tenka šalies Vyriausybės socialinėms išlaidoms, ir ypač socialinės apsaugos išlaidoms. Tyrimai rodo, kad tarp skurdo rizikos lygio ir socialinių išlaidų lygio yra stiprus neigiamas koreliacinis ryšys. Tai reiškia, kad šalyse, kuriose socialinės išlaidos didesnės, skurdo rizikos lygis paprastai yra mažesnis. Kalbant apie socialinės apsaugos išlaidas, reikia pažymėti, kad jos Lietuvoje yra vienos mažiausių ES. „Eurostat“ duomenimis, 2017 m. Vyriausybės išlaidos, skirtos socialinei apsaugai, Lietuvoje sudarė 11,2 proc., kai ES vidurkis tais pačiais metais siekė 18,8 proc.
- Socialinės apsaugos išlaidos gali būti įvairios. Kokios išlaidos labiausiai galėtų sumažinti skurdo lygį šalyje?
- 2019 m. kartu su Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja S. Krutuliene atlikome tyrimą, kurio metu nustatėme, kad socialinės atskirties išlaidos leidžia reikšmingiausiai sumažinti skurdo rizikos lygį. Net ir nedidelis socialinės atskirties išlaidų padidėjimas gana žymiai sumažina skurdo rizikos lygį šalyje. Taip pat statistiškai reikšmingas, nors žymiai mažesnis yra ir šeimai/vaikams bei sveikatos priežiūrai skiriamų išlaidų poveikis mažinti skurdą.
