Praėjus beveik 40 metų po paleidimo, istorinė NASA misija „Voyager“ vis dar tyrinėja kosmoso platybes. Du kosminiai zondai-dvyniai, vienas po kito paleisti per kelių savaičių laikotarpį 1977 m., rugpjūčio 20 d. pakilęs „Voyager 2“ ir rugsėjo 5d. į erdvę paleistas „Voyager 1“, turėjo tikslą ištyrinėti išorinę Saulės sistemą.

„Voyager 1“ praskriejo pro Jupiterį ir Saturną, o jo dvynys pasinaudojo neįprastu planetų išsidėstymu, kad aplankytų Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną. Tačiau ties tuo jų misija nesibaigė – jiedu iki šiol siunčia į Žemę duomenis iš anksčiau niekada netyrinėtų kampelių. 2012 m. rugpjūtį „Voyager 1“ netgi tapo pirmuoju žmogaus sukurtu objektu, pasiekusiu tarpžvaigždinę erdvę.

Kosminiai zondai ne tik renka svarbius duomenis, bet ir talpina mūsų kiną, meną ir muziką, sudėtą į „Auksinę plokštelę“ su žinutėmis iš Žemės, jeigu kuris nors iš jų kada nors pasiektų kitas protingas gyvybės formas. Manoma, kad ši laiko kapsulė gali gyvuoti milijardus metų.

„Nedaug kitų misijų gali didžiuotis „Voyager“ pasiekimais, padarytais per keturis tyrinėjimų dešimtmečius, – sako Thomas Zurbuchenas, NASA būstinės Vašingtone Mokslo misijų direktorato administratorius. – Ji mums suteikė žinių apie Visatos stebuklus ir įkvėpė žmoniją ir toliau tyrinėti mūsų Saulės sistemą bei kosmosą už jos ribų.“

Dabar „Voyager 1“ skrieja toli nuo bet kokios planetos ar žvaigždės – kitas jo susidūrimas su kosminiu objektu prognozuojamas tik po mažiausiai 40 000 metų. Tačiau zondo stebėjimai iki šiol suteikia mokslininkams naujų žinių apie tai, kaip Saulės šviesa blėsta keliaudama per mūsų Saulės sistemą, bei kur prasideda tarpžvaigždinė erdvė.

Tuo tarpu „Voyager 2“ nuo Žemės yra nutolęs per beveik 11 mlrd. mylių (18 mlrd. km) ir kosminę erdvę turėtų pasiekti per ateinančius kelis metus. Jo siunčiami duomenys iš Saulės sistemos pakraščio padeda mokslininkams nustatyti skirtumus tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės. Kai „Voyager 2“ peržengs šią ribą, abu kosminiai zondai galės tyrinėti tarpžvaigždinę erdvę iš dviejų skirtingų vietų tuo pat metu.
„Kai mes juos paleidome prieš 40 metų, nė vienas iš mūsų nežinojome, kad jie vis dar veiks ir tęs šią savo unikalią kelionę“, - sako Edas Stone‘as, „Voyager“ projektų mokslininkas iš Kalifornijos technologijų instituto Pasadenoje.

Jų kūrėjai padarė kosminius zondus pakankamai tvirtus, kad jie galėtų atlaikyti stiprią Jupiterio radiaciją, įmontuodami taip vadinamas antrines sistemas, į kurias kosminiai zondai galėtų persijungti, jeigu sugestų pirminės, bei suteikdami jiems pakankamai kuro, kad jo užtektų net ir įvykdžius pagrindinę „Voyager“ misiją.

Abu kosminiai zondai yra varomi trimis radioizotopų termoelektriniais generatoriais, kurie paverčia radioaktyvaus plutonio-238 skilimo metu išsiskiriančią šilumą elektra. Tiesa, abiejų „Voyager“ zondų varomoji galia kiekvienais metais sumažėja po maždaug 4 vatus. Norėdami per atstumą valdyti zondus, NASA inžinieriai taip pat turi arba raustis 8-ojo dešimtmečio dokumentuose, arba susisiekti su buvusiais misijos mokslininkais.

Tačiau, net ir su didžiausia priežiūra, paskutinis „Voyager“ mokslinis instrumentas turės būti išjungtas maždaug 2030-aisiais, teigia misijos komandos nariai. Vis dėlto, kosminiai zondai net ir po to tęs savo kelionę, tik jau neberinkdami duomenų, ir skries daugiau kaip 30 000 mph (48 280 km/h) greičiu bei apsisuks aplink visą Paukščių Tako galaktiką per 225 mln. metų.

Per keturis misijos darbo metus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ kosminiai zondai pasiekė daugybę rekordų ir padarė svarbių atradimų, susijusių su išorine Saulės sistema ir tarpžvaigždine erdve, įskaitant šiuos:

- Pirmas ir vienintelis kosminis zondas, pasiekęs tarpžvaigždinę erdvę („Voyager 1“);

- Pirmas ir vienintelis kosminis zondas, praskriejęs pro visas keturias išorines planetas („Voyager 2“);

- Pirmieji aktyvūs ugnikalniai už Žemės ribų, Jupiterio mėnulyje Ijo (abu „Voyager“ zondai);

- Požeminio vandenyno Jupiterio mėnulyje Europoje įrodymų atradimas (abu „Voyager“ zondai);

- Į ankstyvąją Žemę panašios atmosferos atradimas Saturno mėnulyje Titane (abu „Voyager“ zondai);

- Chaotiškos Urano mėnulio Mirandos topografijos nufotografavimas („Voyager 2“);

- Ledo geizerių Neptūno mėnulyje Tritone nufotografavimas („Voyager 2“).