Prie vis augančio „egzoplanetų“ sąrašo dabar galime pridėti ir naują milžinišką uolėtą pasaulį, kurio masė yra 17 kartų didesnė nei Žemės. Tai pirmadienį pranešta Bostone vykusio astronomų suvažiavimo metu.

Kosmoso platybėse jau anksčiau buvome aptikę stebinantį „superžemių“ skaičių – t.y. planetų, kurių dydis iki 10 kartų viršija mūsų planetos dydį, tačiau Kepler-10c pavadinta planeta nusipelnė atskiros „megažemių“ kategorijos.

Naujasis pasaulis, kurį aptiko NASA „Kepler“ kosminis teleskopas, prieštarauja viskam, ką iki šiol žinojome apie tai, kaip formuojasi ir laikui bėgant keičiasi planetos. Iki šiol buvo manoma, kad daugiau nei 10 kartų didesnės už Žemę planetos sulaiko tiek daug vandenilio dujų, kad galiausiai tampa tokiomis dujų milžinėmis, kaip Jupiteris ar Saturnas.

„Gamta daro, ką nori, nekreipdama dėmesio į žemiečius teoretikus“, - juokavo su atradimu nesusijusi M.I.T. planetų mokslininkė Sara Seager, kuri pridėjo, kad šis atradimą ją „labai sudomino“.

Kepler-10c, kuri sukasi aplink žvaigždę, esančią už 560 šviesmečių nuo mūsų nutolusiame Drakono žvaigždyne, greičiausiai nepajėgi palaikyti gyvybę – ji yra pernelyg arti savo žvaigždės, ir visas jos paviršius greičiausiai yra sudegęs. Gravitacija čia maždaug 2 kartais viršija Žemės gravitaciją, metai planetoje trunka vos 45 dienas.

Kepler-10c yra du kartus vyresnė nei Žemė, mat ji gimė maždaug prieš 3 mlrd. metų po Didžiojo Sprogimo. Ji taip pat yra 2,3 didesnė už mūsų planetą, tačiau tuo pačiu metu ir kur kas tankesnė.

„Tai vis dar yra uoliena, bet dukart tankesnė nei ta uoliena, prie kurios pripratę mes“, - sakė tyrimo autorius Dimitaras Sasselovas, Harvardo astronomijos profesorius.

„Kepler-10c“ atradimas byloja, kad uolinės planetos formavosi gerokai anksčiau nei manyta iki šiol, – pabrėžė jis. – Vadinasi, gerokai anksčiau galėjo susiformuoti ir gyvybei tinkami pasauliai bei, savaime suprantama, pati gyvybė.“